• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijos kanclerę Angela Merkel vėl ištiko drebulio priepuolis. Tai jau trečias kartas per mažiau nei mėnesį kai įtakinga politikė verčia nerimauti dėl savo sveikatos.

Vokietijos kanclerę Angela Merkel vėl ištiko drebulio priepuolis. Tai jau trečias kartas per mažiau nei mėnesį kai įtakinga politikė verčia nerimauti dėl savo sveikatos.

REKLAMA

Skubėdama išsklaidyti spėliones dėl savo būklės, kanclerė pareiškė, šiuo metu besigydanti, tačiau tikslių drebulio priežasčių neatskleidžia.

„Man viskas gerai. Neseniai sakiau, kad šiuo metu tvarkausi su tuo, kas nutiko per iškilmingą prezidento Volodymyro Zelenskio pasveikinimą. Akivaizdu, kad procesas dar nebaigtas, tačiau progresas pasiektas. Turiu kurį laiką su tuo gyventi, tačiau esu sveika ir dėl manęs nereikia nerimauti", – ramino Vokietijos kanclerė.

Pirmasis ir gerokai stipresnis nei paskutinis drebulio priepuolis pasak A. Merkel komandos neva kilo dėl to, kad karštą dieną kanclerės organizmas neteko daug skysčių. Visgi po savaitės prieš pat didžiojo 20-tuką suvažiavimą Japonijoje A. Merkel vėl ėmė nevalingai drebėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Šį kartą pasiūlytos vandens stiklinės ji atsisakė, bet to neatšaukė ir nei vieno suplanuoto renginio. Netrukus 65-erių sulauksianti Vokietijos vadovė yra puikiaižinoma dėl savo nepriekaištingos darbo etikos ir sugebėjimo ilgas valandas dirbti per tarptautinius susitikimus. Kanclerės pareigas ji turėtų baigti 2021 metais.

REKLAMA

Kas sukelia viso kūno ar rankų drebulį?

Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos tinklapyje rašoma: „Drebuliu laikoma būsena, kai tam tikra kūno dalis nevaldomai virpa ar dreba.“

Normalu truputį drebėti – pavyzdžiui, laikant į priekį ištiestus delnus ar rankas, jie visuomet truputį judės.

Tačiau kartais, su amžiumi, drebėjimas darosi vis pastebimesnis ir pasireiškia susijaudinus, pavargus, susinervinus ar supykus, išgėrus kavos ar parūkius ir dideliame karštyje ar šaltyje.

REKLAMA
REKLAMA

Kartais drebulį sukelia ir tam tikros ligos.

Nestipriam drebuliui, kurį sukelia ne kokia nors liga, paprastai nereikia jokio gydymo, tačiau gali būti atlikti išsamesni tyrimai, norint išsiaiškinti, ar tai nėra kokios nors ligos – pavyzdžiui, Parkinsono ar daugybinės sklerozės – simptomas.

Stiprus drebėjimas, kuriuo laikomas toks drebėjimas, kuris kliudo gyventi kasdienį gyvenimą, gydomas vaistais, kad praeitų simptomai. Jei drebulys paveikia galvą ar balsą, gali būti leidžiamos nervus blokuojančios ir raumenis atpalaiduojančios injekcijos.

Retais atvejais, stipraus drebulio, kurio vaistai nenumalšina, problema gali būti sprendžiama atliekant smegenų operacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų