Laura Mureikaitė
Menopauzė išvertus iš lotynų kalbos reiškia tiesiog mėnesinių pabaigą. Ji taip pat vadinama klimaksu, o graikų kalba tai reiškia „pakopą“ – laiptelį į naują etapą, nes tada iš tikrųjų prasideda įvairūs pokyčiai, o su jais – ir naujas gyvenimas.
Kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes, organizme krenta estrogenų koncentracija – dingta menstruacijos, moteris tampa nevaisinga.
Jau maždaug nuo 35 metų moters kaulai po truputį pradeda prarasti kalcį. Kuo mažiau estrogenų organizme, tuo sparčiau vyksta šis procesas. Priartėjus klimaksui kaulų tankis (jei nesiimsite jokių priemonių) gali kristi po 1 procentą per metus. Tai – osteoporozės, ligos, kai kaulai ima trapėti, požymis. Profilaktiškai nuo osteoporozės rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija, vitaminas D ir pastovus kaulų krūvis. Sumažėjus estrogenų kiekiui didėja miokardo infarkto ir insulto rizika. Jei iki 40–50 metų insultas ir infarktas dažniau pakerta vyrus, tai sulaukus auksinio jubiliejaus abiejų lyčių rizikos laipsnis susilygina. Bet ne viskas dėl klimakso tik prastėja – yra ir gerų žinių.
Menopauzės simptomai – geresnės sveikatos įrodymas
Sulaukusios 40–45 metų amžiaus moterys ima justi vis didėjantį nerimą: kaip prasidės menopauzė, ar simptomai bus labai stiprūs? Pasirodo, kaip tik simptomų neverta bijoti. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad kuo stipresnius menopauzės simptomus patirsite, tuo mažesnė tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis! Nustatyta, kad hormonų deficitas, sukeliantis menopauzės simptomus, mažina auglių riziką. Gamta pati pasirūpina savo vaikais – nepamiršta ir vyresnių moterų.
Tirdami menopauzės simptomų ir vėžio tikimybės ryšį amerikiečių mokslininkai apklausė 1000 moterų (55–74 metų amžiaus grupė), kurioms diagnozuotas krūties vėžys. Kiekvienos moters buvo klausta, kaip stipriai pasireiškė menopauzės simptomai. Gautus rezultatus mokslininkai sulygino su sveikų moterų kontrolinės grupės atsakymais. Paaiškėjo, kad moterų, kurios jautė stiprias karščio bangas, patyrė naktinius prakaitavimo priepuolius, depresiją ir nemigą, tikimybė susirgti lobuline karcinoma arba invaziniu pieno latakų vėžiu buvo net 50 proc. mažesnė.
3 menopauzės stadijos
Jei menopauzė prasideda natūraliai (ne po ligos ar operacijos), išskiriamos 3 jos stadijos:
Premenopauzė. Organizme ima kisti hormonų santykis, kiaušidės gamina mažiau lytinių hormonų – estrogenų, progesterono ir testosterono, mėnesinės tampa nereguliarios, gali kisti jų eiga (kraujavimas tampa didesnis ar mažesnis, nei įprastai). Juntamos karščio bangos, gali pasireikšti nemiga, užmaršumas. Makšties gleivinė sausėja, lytiniai santykiai ima kelti diskomfortą, padidėja šlapimo takų infekcijos rizika. Moterys neretai šį periodą jau vadina menopauze, bet nevertėtų apsirikti: šiuo periodu galimybė pastoti išlieka. Natūrali menopauzė prasideda tarp 40 ir 60 metų. Mokslininkai teigia kol kas nepastebėję tiesioginio ryšio tarp pirmųjų menstruacijų ir klimakterinio periodo pradžios. Manoma, kad menopauzės amžius paveldimas, dukrai jis prasideda panašiu laiku, kaip ir jos močiutei ir mamai. Rūkančioms menopauzė prasideda keleriais metais anksčiau.
Menopauzė. Tai palyginti trumpas laiko periodas – paskutiniosios mėnesinės. Natūralu, kad jas sunku tiksliai nuspėti, turi praeiti pakankamai laiko be menstruacijų, kad būtų galima pasakyti, jog tai – jau pabaiga. Pasak gydytojų, kalbėti apie tai, kad menopauzė įvyko, galima tuo atveju, jei po paskutinių mėnesinių metus neprasideda naujas ciklas.
Pomenopauzė. Tai – visas gyvenimo tarpsnis po paskutinių mėnesinių. Šiuo metu moterims miokardo infarkto, insulto, osteoporozės tikimybė lieka didelė. Kad ji sumažėtų, būtini tam tikri valgiaraščio ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Iš kur atsirita bangos? Karščio bangos kamuoja maždaug 80 procentų menopauzę patiriančių moterų. Priežastis – nestabili estrogenų koncentracija, sutrikdanti termoreguliacijos procesus. Taigi kūną kartkartėmis užlieja karščio bangos, išsiplečia paviršinės kraujagyslės, oda parausta, pradedama prakaituoti. Bet iš tikrųjų išorės temperatūra lieka nepakitusi, todėl organizme suveikus „aušinimo mechanizmui“ kūnas netrukus pajunta šaltį. Vienas moteris tokios bangos užplūsta tik retkarčiais, kitas klimakso metu kamuoja kone nuolat. Neretai karščio bangas išprovokuoja tam tikri suvartoti produktai ar gėrimai, todėl atidžiai stebėkite savo valgiaraštį ir venkite produktų, kurių suvalgę pajutote užplūstant karštį. Dažniausiai tokiu poveikiu išsiskiria kofeinas, alkoholis, šokoladas, kietasis sūris, raudonasis vynas, pomidorai, aitriosios paprikos, citrusiniai vaisiai.
Menopauzė: keičiame mitybą ir gyvenimo būdą Kaip išlikti lieknai, sušvelninti nemalonius menopauzės simptomus ir sumažinti įvairių ligų riziką prasidėjus menopauzei?
Kai kurie gydytojai neabejoja, kad tarp 40–50 metų moteris kasmet priauga po 1 kg svorio. Tačiau štai jums ir gera žinia: vis daugiau medikų paneigia vyraujančią nuostatą ir guodžia moteris, jog svorio augimas – išvengiamas reiškinys. Jei vis dėlto priaugate svorio, hormonai čia niekuo dėti, kaltinkite tik mažą fizinį aktyvumą ir netinkamą mitybą!
Iš tiesų neretai moterys pamiršta, kad jų organizme vyksta reikšmingi pokyčiai, ir iš įpročio maitinasi kaip anksčiau. O prasidėjus menopauzei mitybą reikėtų pakoreguoti.
Žuvis – pagrindinis produktas Įtraukite į savo valgiaraštį mažiausiai dvi porcijas žuvies per savaitę. Pageidautina, kad tai būtų riebi žuvis – lašiša, upėtakis. Jei žuvies vartojate mažai, nepamirškite kasdien gerti žuvų taukų. Tai taps puikia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei krūties vėžio profilaktika.
Kontroliuokite svorį Viršsvorio turinčioms moterims sunkiau ištverti menopauzės simptomus. Tokie nemalonumai, kaip karščio bangos, lieknoms moterims praeina beveik nepastebimai, o apkūnioms tampa tikru iššūkiu. Todėl jei turite viršsvorio, metas susiimti ir atsikratyti bent poros kilogramų. Tiesa, neturėtumėte badauti – geriau stenkitės išlikti fiziškai aktyvesnė, vieną savaitės dieną paskirkite iškrovai.
Kalcis – dar vienas draugas Po 50 metų jubiliejaus kalcio normą turėtumėte padidinti nuo 1000 mg iki 1200 mg per dieną. Kuo mažiau organizme estrogeno, tuo daugiau kalcio reikia kaulams. Reikiamą kiekį gautumėte, jei kasdien išgertumėte 1 stiklinę pieno, 1 puodelį kavos su pienu ir suvalgytumėte 1 mažą indelį jogurto.
Jokio pilvo pūtimo! Beveik visos menopauzę patiriančios moterys susiduria du pilvo pūtimu. Šio reiškinio priežastys iki šiol nėra nustatytos, bet manoma, kad vis dėlto tai labiausiai provokuoja organizme vykstantys hormonų pokyčiai. Kad išvengtumėte pilvo pūtimo, vartokite mažiau druskos ir apdorotų angliavandenių – jie skatina vandenį susilaikyti organizme. Valgykite rupią duoną, daugiau vaisių ir daržovių.
Atsargiai: alkoholis Nepaisant to, kad raudonas vynas – puikus su senėjimu kovojantis gėrimas, pasikliauti alkoholiu nevertėtų. Turėkite omenyje, kad alkoholiniai gėrimai, ypač raudonasis vynas, skatina karščio bangas. Be to, jis gana kaloringas.
Soja – ir gerai, ir nelabai Dar visai neseniai moterims menopauzės metu rekomenduota valgyti daugiau sojos produktų. Dabar vis dažniau gydytojai primena sojos vartoti saikingai. Viena vertus, sojose esama augalinių estrogenų, o tai itin gerai moterims, kurių organizme moteriškų hormonų gaminama vis mažiau. Sojos produktai, tokie kaip sojos varškė, sojos pienas ir dribsniai, gali palengvinti karščio bangas. Kita vertus, soja gali lemti estrogenui jautrių auglių išsivystymą – būtent su hormonų pokyčiais siejama dauguma krūties vėžio atvejų.
Žolelių arbata su ledu Pradėti savo dieną nuo arbatos puodelio – ne pats geriausias įprotis menopauzės metu. Šilti gėrimai skatina karščio bangas, kofeinas taip pat sukelia šiuos simptomus. Todėl geriau gerkite daugiau vėsių gėrimų be kofeino – žolelių arbatos, uogų ir vaisių gaivos su ledu.
Menopauzė ir nuotaika Apie greitai besikeičiančią moterų nuotaiką kuriamos ir romantinės istorijos, ir anekdotai. Ar suintensyvėja nuotaikos kaita menopauzės metu? Taip! Pasak mokslininkų, tai nutinka dėl sparčiai kintančios hormonų pusiausvyros. Tačiau mitas, esą menopauzę patiriančios moterys labiau linkusios į depresiją, nepatvirtintas. Atvirkščiai – rizika susirgti depresija per menopauzę netgi mažesnė nei jaunystėje.
Ar egzistuoja vyrų menopauzė?
Ar menopauzė – tik moterims būdingas reiškinys? Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie tai, kad tam tikri pokyčiai, sulaukus brandaus amžiaus, vyksta ir vyrų organizme. Perkopę 40 metų slenkstį nemažai vyrų ima skųstis seksualine disfunkcija, svorio didėjimu, nuovargiu, depresija, kitais simptomais, dažniausiai priskiriamais menopauzę patiriančioms moterims. Jei abiem lytims sulaukus panašaus amžiaus prasideda panašūs reiškiniai – veikiausiai galima daryti prielaidą, jog ir šių reiškinių priežastys panašios.
Mokslininkai neskuba daryti skubotų išvadų. Vyriška menopauzė kaip reiškinys iš tiesų pastaruoju metu intensyviai tiriama ir studijuojama, tačiau mokslininkai labiau linkę vyrų patiriamus simptomus vadinti kitais terminais, kurie nekeltų asociacijų su moters organizme vykstančiais pokyčiais.
Ir nors vyrų patiriami simptomai kai kuriais atvejais išties būna susiję su mažėjančiu vyriškojo hormono testosterono lygiu, kol kas vyriškasis klimaksas – ginčytinas klausimas. Juolab kad ne visada šiuos simptomus sukelia būtent testosterono koncentracijos smuktelėjimas.
Moterims menopauzė – labai aiški riba, vaisingumo pabaiga, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogeną ir progesteroną. Vyrų organizme hormonų pokyčiai vyksta kitaip. Sulaukus 40 metų testosterono kiekis palengva mažėja (po 1–2 proc. per metus). Menopauzę, sulaukusios atitinkamo amžiaus, patiria visos moterys, o panašūs į menopauzę simptomai užklumpa anaiptol ne visus vyrus, ne visų jų organizme ima mažėti testosterono. Testosterono lygiui daugiau įtakos turi ne vyro amžius, o jo gyvenimo būdas, sveikatos būklė: vyriškojo hormono organizme ima gamintis mažiau, jei vyras nutukęs, serga cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
