„Norime būti kartu, o ne šalia vieni kitų – ne rengti neįgaliesiems skirtas specialias programas, bet juos kviesti į savo erdves“, – pradėdama seminarą sakė NDG direktorė Lolita Jablonskienė.
„Garsinis vaizdavimas, įvairios liečiamosios parodos, potyrių paveikslai, kauniečių architektų edukacinė programa „Nematoma architektūra“, naujausia liečiamoji ekspozicija Trakų salos pilyje – per dešimt metų kultūros lauke įvyko proveržis. Aklieji tampa įdomūs ne tik patys sau, nes muziejininkai, teatralai, architektai imasi iniciatyvos juos supažindinti su meno pasauliu, istoriniu ir kultūriniu paveldu“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnienė.
NDG vykusiame seminare pristatyti daugiausiai pačių aklųjų ir silpnaregių dėmesio sulaukę jiems skirti kultūros ir meno projektai.
„Blind date 2“
2017 m. pavasarį grupė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lankėsi Italijoje, Homero vardo taktilinio meno muziejuje ir Bolonijos Francesco Cavazzos aklųjų institute. Čia yra dirbtuvės, kuriose akliesiems iš marmuro ir gipso dulkių kuriamos liečiamosios meno kūrinių kopijos. Po metų, 2018 m. pavasarį, lankytojus pakvietė lietuviška liečiamoji paroda „Blind date“. Jos autoriai – skulptoriai Jonas Aničas ir Matas Janušonis – patys lankėsi F. Cavazzos institute, susipažino su čia taikoma liečiamųjų kopijų gamybos technologija. Kitaip nei italų specialistai, lietuviai skulptoriai pasirinko ne marmurą ar gipsą, o molį – išdegtas jis yra ne tik tvirtas, bet ir malonus liesti, šiltas.
Pradėjusi savo kelią NDG, paroda eksponuota Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Dar pernai „Blind date“ kuratoriai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis sakė, kad planuojama ir antroji parodos dalis, ją turėtų sudaryti lietuvių grafikų ir fotografų darbų liečiamosios kopijos.
Paroda „Blind date 2“ regos negalią turinčius žmones pakvietė šių metų lapkritį. Kaip ir buvo žadėta, lankytojus pasitiko į molį perkelti lietuvių grafikos ir fotografijos darbai. „Laikėmės tų pačių principų, kaip ir kurdami pirmąją parodos dalį, – sako vienas iš kuratorių M. Drukteinis. – Siekėme, kad į molį būtų perkeltas portretas, kūno judesys, peizažas ar miesto vaizdas. Kartu norėjome neregius supažindinti su fotografijos ir grafikos kūriniais, kuriuose atsispindi Lietuvai svarbūs istoriniai įvykiai, socialiniai procesai.“
Vienas tokių įvykių yra Lenino skulptūros nukėlimas dabartinėje Lukiškių aikštėje. Fotografo Antano Sutkaus nuotrauka „Sudie, partijos draugai! Vilnius“, užfiksavusi šį momentą, apkeliavo visą pasaulį. Nuo šiol ir aklieji gali susipažinti su liečiamąja šios nuotraukos versija: revoliucijos vado statula pakibusi aukštai ore, žemėje vis dar likusios tvirtai į betoną įaugusios jo kojos.
Sovietiniais laikais sportas besąlygiškai tarnavo ideologijai ir politikai. Politizuotos buvo ir tuomet vykdytos tautų spartakiados. Parodos rengėjai Irenos Petraitienės nuotrauką „Autoportretas su Vytautu“ (iš serijos „Tautų spartakiada“) pasirinko ne dėl ideologinių priežasčių. Joje itin aiškiai fiksuojamas judesys: nuo žemės atleto rankų pakelta grakšti gimnastės figūra. Stepo Žuko grafikos darbas „Su trofėjais“ – į molį perkeltas griuvėsiais paversto miesto vaizdas.
Abi „Blind date“ dalys akliesiems nuosekliai pristato XX–XXI amžiaus nacionalinį tapybos, fotografijos ir grafikos paveldą. Kartu tai galimybė regintiesiems kitais pojūčiais atrasti meno pasaulį. Tai ne skambūs žodžiai: prie taktilinių paveikslų kopijų nuolat sustoja NDG lankytojai ir užsimerkę bando „perskaityti“ jų turinį. Daugeliui nepavyksta, o tai tik dar kartą patvirtina pačių neregių ne kartą išsakytą mintį, kad menas, ypač paveikslai, turi savą kalbą ir jos, kaip bet kurios kalbos, reikia mokytis. „Blind date“ kuratoriai mano, kad paroda verta ir kitų šalių aklųjų pažinties.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Maketas
Gruodžio pradžioje Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), naudodama 3D technologiją, pagamino du liečiamuosius NDG ir Vilniaus rotušės maketus. NDG maketas netrukus pristatytas ir pačioje galerijoje. Maketas itin tikslus, jame pavaizduota ne tik visa galerija, bet ir jos aplinka nuo Neries ir nuo Konstitucijos prospekto pusės – laiptai, pėsčiųjų takai, įėjimai, net šaligatvyje įrengtos ventiliacijos angos.
Liečiamieji maketai akliesiems atlieka dvejopą paskirtį – tiek estetinę, tiek praktinę. Žmogui, NDG pastato niekada nemačiusiam realybėje, net į galvą neateis, kad jį sudaro keli stačiakampiai, tarpusavyje sujungti korpusai, kad išilgai Konstitucijos prospekto stovi dar du didžiulius ekranus primenantys galerijos statiniai, kad tai didžiausia Lietuvos modernaus meno parodų erdvė.
„NDG lankiausi gal penkis, gal septynis kartus. Kiekvienąkart eidavau vis kitu keliu, nes neturėjau bendro vaizdo – rasdavau skirtingus įėjimus. Tik kelis kartus patyrinėjęs maketą pagaliau susidariau visą ne tik galerijos, bet ir jos aplinkos vaizdą“, – sako prieš dešimt metų regėjimo netekęs Sigitas Sinkevičius ir čia pat priduria: – Būtų nuostabu turėti dar 5, 10 ar 20 panašių maketų. Štai išstudijuoji Gedimino prospekto liečiamąjį maketą ir keliauji savarankiškai ten, kur reikia.“
LAB Informacijos išteklių centro vadovė Dalia Balčytytė pasakoja, kad tiek NDG, tiek Vilniaus rotušės maketai ne tik puikiai perskaitomi regos negalią turinčių žmonių, bet ir reginčio žmogaus akims yra įdomūs, informatyvūs, estetiški. Prie maketų yra užrašai Brailio ir padidintu reginčiųjų raštu bei garsinė informacija, kurios galima pasiklausyti per ausines.
D. Balčytytė svarsto, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas liečiamųjų maketų galima gana nesunkiai prigaminti. Vis dėlto 3D maketai yra ir universalaus dizaino, meno prieinamumo dalis – stovėdami bibliotekoje kur nors ant palangės jie iki galo neatliks savo paskirties, todėl turi būti eksponuojami erdvėse, kurias reprezentuoja. Taigi ir Rotušės maketas netrukus turėtų keliauti į tikrąją Vilniaus rotušę.
Akliesiems skirti liečiamieji architektūros paminklų ar kitų statinių maketai pasaulyje ne naujiena. 3D technologija jų gamybos procesą leido pagreitinti ir supaprastinti, tačiau klystume manydami, kad 3D spausdintuvai maketus kepa kaip kokius pyragus. LAB bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Nerijus Griciūnas pasakoja, kad gaminant tiek NDG, tiek Rotušės maketus, architektai pirmiausia abu objektus turėjo „supjaustyti“ dalimis, paruošti medžiagą. NDG maketas susidėjo net iš 24, Rotušės – iš 4 dalių.
Pats spausdinimo procesas užtrunka ne dieną ir ne dvi. Mažiausia NDG maketo dalis buvo spausdinama 5–6 val., didžiausios – iki 50 valandų. Tada reikėjo nuvalyti jų apnašas, suklijuoti. N. Griciūno skaičiavimu, viso NDG maketo spausdinimas užtruko apie 1,5 mėnesio, Rotušės – trumpiau, tačiau abiem maketams pagaminti prireikė apie 3 mėnesių. LAB darbuotojų tai neatbaidė. Planuose – nauji Vilniaus architektūros paminklų, kitų statinių maketai.
Potyrių paveikslai
Ar esate patyrę bent dalį tų išmėginimų ir gundymų, kuriuos patyrė dykumoje gyvendamas šv. Antanas? Ar kada nors siautėte Užgavėnių karnavale su persirengėliais, ar dėvėjote švininę rentgenologo liemenę? Jeigu nepatyrėte, nesiautėte, nedėvėjote – tuomet potyrių paveikslai kaip tik jums!
Pojūčių teatro įkūrėja režisierė Karolina Žernytė potyrių paveikslus NDG erdvėse pradėjo kurti prieš kelerius metus. Paveikslų paskirtį nusako jų pavadinime esantis žodis – potyriai. Galerijos lankytojai pradėti kviesti visais jutimais, išskyrus regą, patirti dailės kūrinio spinduliuojamą nuotaiką, judesį, konkretaus istorinio laikotarpio koloritą. Tai gali būti šokis, įvairių daiktų ar medžiagų sukeltas prisilietimas, garsas, kvapas ir net skonis. Pirmieji potyrių paveikslai buvo skirti gerai matantiems žmonėms. Greitai suprasta, kad jie tinka ir akliesiems bei silpnaregiams. „Menas gali būti ir toks – linksmas, žaismingas, provokuojantis“, – apie potyrių paveikslus sako K. Žernytė.
Šių metų pradžioje LASS respublikinis centras išleido reljefinį katalogą „Pažinti meną pojūčiais. Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė“, kuriame yra reljefinės dailininkų Janinos Monkutės-Marks, Marijos Teresės Rožanskaitės, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Valiaus, Mikalojaus Povilo Vilučio paveikslų kopijos. Šiems kūriniams suprasti pasitelkiami K. Žernytės teatro aktorių kuriami potyrių paveikslai. Neregys, liesdamas reljefinę paveikslo kopiją, to pat metu patiria jame vaizduojamą realybę – erdvė aplink jį pripildoma garsų, judesių, daiktų.
Naujasis katalogas, pasak LASS respublikinio centro kultūros projektų vadovės L. Puodžiūnienės, nebuvo tikslas pats sau. Katalogas yra keturis muziejus apimančio sumanymo dalis. Be NDG, jį įgyvendinant dalyvauja Janinos Monkutės-Marks muziejus Kėdainiuose, Vytauto Kazimiero Jonyno galerija Druskininkuose, Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose. 2019 m. šiuose miestuose vyko katalogo pristatymai, lydimi potyrių paveikslų. Rodomi įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių žmonėms, jie yra ne tik papildomas informacijos šaltinis, bet ir smagi meninė provokacija.
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.
