Tačiau gyvename XXI amžiuje ir mus supa skaitmeninis pasaulis. Paskelbus karantiną, judėjimo apribojimus visame pasaulyje – išaugo telefonų ir technologijų naudojimas. Kyla klausimas, kaip meno sritis prisitaikė prie tokių sąlygų, kai galerijos erdvės ir aukcionai taip pat buvo ar yra laikinai uždaryti? Kaip, šiame kontekste, galime išsaugoti ryšį su menu ir grožėtis didžiausiais meno kūriniais neišeidami iš savo namų kai keliauti nėra paprasta?
Muziejai bendrauja socialinių tinklų pagalba
Londono nacionalinė galerija yra meno muziejus pačiame miesto centre – Trafalgaro aikštėje. Šią galeriją gerai žino ir žavisi tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai. 1824 m. įkurtame muziejuje saugoma daugiau nei 2300 paveikslų kolekcija. 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos galerijos lankomumas sumažėjo perpus, tačiau ji vis tiek užima 8 vietą pagal lankomiausių pasaulio meno galerijų sąrašą.
Nacionalinė galerija turi daugiau nei milijoną „Facebook“ sekėjų, o įrašai socialinio tinklo paskyroje pasirodo beveik kiekvieną dieną. Svarbu pažymėti, kad galerija taip pat turi savo elektroninę parduotuvę, susietą su puslapiu, kur galite nusipirkti spaudinių, krepšių, knygų, žurnalų. „Instagram“ paskyroje Londono nacionalinė galerija turi 1,8 milijono sekėjų. Jų paskyra čia taip pat labai pažengusi, turi aiškų vizualinį identitetą, įdomių įrašų, istorijų ir IGTV įvairovę. Jų „Youtube“ kanalas taip pat turi aiškią strategiją, ten dalinamasi mokomaisiais ir informaciniais vaizdo įrašais, kurie nėra ilgesni nei 30 minučių. Čia jie turi 125 tūkst. prenumeratorių, kiekvieną mėnesį pasirodo 2-6 nauji vaizdo įrašai. Dar neprasidėjus pandemijai, Nacionalinė galerija aktyviai veikė internete, tai jiems labai pasitarnavo, kai teko laikinai užsidaryti.
Galerijų durys užvertos – ką daryti gerbėjams?
Londono nacionalinė galerija savo socialinių tinklų paskyrose, tinklalapyje pateikia nuorodas, kaip jų auditorija vis dar gali mėgautis galerija nuotoliniu būdu. Mes galime nuotoliniu būdu mėgautis gražiais vaizdais, pokalbiais ir paskaitomis skirtingose platformose. „Sensing the Unseen“ galite tyrinėti Sandro Botticelli paveikslų rinkinį „Karalių pagarbinimas“. Pereinant kiekvieną sceną, jus lydi muzika ir garsai, taip pat originali Theresos Lola poezija. Tai tikrai unikali kelionė, kuria galite mėgautis tiesiog namuose. Ši pirmoji paroda galerijoje yra novatoriškos programos dalis, kuri, naudojant skaitmenines technologijas, suteikia lankytojams naują galerijos lankymo patirtį.
Projekto centre – žiūrovas. Idėjos buvo išbandytos ant daugiau nei septyniasdešimt tikslinių auditorijų ir tai leido gerai suprasti, kas jiems patiko ar nepatiko: „Mes sukūrėme konkrečią auditoriją, kad galėtume sukurti geriausią patirtį visiems“. Išsikeltas tikslas, pasiekti ir įtraukti 18-34 metų amžiaus žiūrovų auditoriją. Kalbant skaičiais – daugiau nei 70 tikslinių auditorijų
dalyvavo aštuoniuose vartotojų nuomonių tyrimuose ir prototipų bandymų etapuose. Komanda sukūrė apie 50 idėjų, 11 siužetinės linijos koncepcijos prototipų ir 35 skirtingus skaitmeninius prototipus, kurie buvo sukurti ir išbandyti. Tai tik įrodo, kad norint ką nors skaitmeninti reikia daug tyrimų, kad tai pavyktų.
Novatoriškumas – raktas į išgyvenimą
„Tate“ muziejus yra Jungtinės Karalystės institucija, kurioje saugoma nacionalinė britų meno ir tarptautinio šiuolaikinio meno kolekcija. „Tate“ muziejų tinklui priklauso keturi padaliniai: „Tate Britain“ (Londonas, įkurtas 2000-aisiais), „Tate Liverpool“ (Liverpulis, įkurtas 1988-aisiais), „Tate St Ives“ (Kornvalis, įkurtas 1993-iaisiais) bei „Tate Modern“ (Londonas, įkurtas 2000-aisiais). Ši įstaiga yra populiari ne tik tarp Jungtinės Karalystės meno gerbėjų, bet ir visame pasaulyje, ją ypač mėgsta turistai. Kaip ir daugeliui organizacijų visame pasaulyje, „Tate“ patyrė nuostolių kovoje prieš pandemiją.
Dar prieš uždarymą dėl pandemijos, „Tate“ skaitmeniniame pasaulyje buvo aktyvūs, ir tai nenuostabu, nes jie pozicionuoja save, kaip novatorišką ir šiuolaikišką muziejų. Jie socialiniuose tinkluose turi daugiau sekėjų nei Londono nacionalinė galerija, o tai rodo, kad jų tikslinė auditorija yra jaunesnė ir artimesnė skaitmeninėms technologijoms.
Be gerai išvystytos ir organizuotos socialinės žiniasklaidos, „Tate“ kelioms parodoms ir ekspozicijoms savo interneto svetainėje sukūrė internetinius kambarius. Vienas įdomesnių ir pritaikytas plačiai auditorijai – „Walk through British Art“. Čia galite tyrinėti meno kūrinius nuo 1545 m. iki šių dienų. Trylikoje tokių kambarių galite chronologine tvarka susipažinti su svarbiausiais Didžiosios Britanijos menininkais.
Kaip internetinė platforma, „Tate“ svetainė yra labai pažangi. Priprasti reikia laiko, tačiau kai vartotojas supranta platformos funkcionalumą, galima rasti daug įdomios ir unikalios informacijos.
„Oline“ pažintis su britų menu
„Tate Britain“ yra nemokama platforma, todėl prieinama visiems, turintiems interneto ryšį ir išmanųjį įrenginį. Pirmiausia – pradiniame puslapyje, gauname bendrą informaciją apie platformą. Keliaudami žemyn – pamatysite 13 internetinių kambarių. Pradėdami kelionę nuo pirmo kambario, pažvelkime į kiekvieną laiko periodą.
Įėjus į kambarį, mums pateikiamas laikotarpio aprašymas ir svarbiausi meno įvykiai. Tada galime tyrinėti darbus, kurie yra aiškiai paženklinti ir kiekvienas turi savo aprašymą ir trumpą analizę. Žiūrovas gali pereiti visus kambarius ir tyrinėti kūrinius bei menininkus. Be to, kiekvieno laikotarpio apačioje „Tate“ prideda daugiau rekomendacijų į straipsnius, parodas, analizes ir tyrimus, kurie susiję su temomis, kurias pasirinksite panagrinėti. Taip pat yra puslapis, kur visi kūriniai rodomi kartu, kad būtų lengviau naršyti. „Tate“ pateikia ne tik vaizdinius šaltinius, bet ir turą jūsų kompiuterio ekrane, kur menininkai, kuratoriai, rašytojai ir istorikai kalba apie pagrindinius „Tate Britain“ meno kūrinius. Tai šiai platformai suteikia dar daugiau pažangumo ir informatyvumo.
Svarbu pažymėti, kad šis šaltinis tinka ne tik tai auditorijai, kuri neturi žinių apie meną ir supratimo apie jį, bet ir žmonėms, kurie yra susipažinę su šia sritimi ir nori sužinoti daugiau ir tyrinėti giliau. Ši platforma puiki visos Didžiosios Britanijos meno istorijos vedlė, kurią būtina pamatyti visiems meno gerbėjams.
„Walk through British Art“ atidarytas 2013 m. Vieną įdomiausių atsiliepimų, po premjeros, britų nacionaliniame dienraštyje „The Guardian“, paskelbė Laura Cumming. Kai visi šį įvykį vertino kaip triumfą, „The Guardian“ kritikė pasakė, kad „platforma yra perpildyta ir varginanti“. Įdomu tai, kad ji pažymi: „Šios galerijos (pvz.: „Tate Britain“) nėra pritaikytos šiuolaikinei žiniasklaidai. L. Cumming pabrėžia problemą, kad „tu negali pamatyti viso demonstruojamo meno“. Taip buvo fiziškai lankantis parodoje, tačiau internetinėje parodoje visi darbai yra matomi, jiems suteikiama tiek pat erdvės ir svarbos.
Tiek Londono Nacionalinė galerija, tiek „Tate“ yra gerai žinomi muziejai. Kalbėdami apie meno pristatymą internete, jie naudoja gana gerai žinomus metodus, kurie buvo naudojami ir anksčiau. Privalumas yra tas, kad žiūrovui yra labai paprasta naudotis ir naršyti.
Virtuali realybė mene – išsigelbėjimas Covid-19 akivaizdoje
Dabar atkreipkime dėmesį į šiuolaikinį meno demonstravimo sprendimą – virtualią realybę (VR). Galima pagalvoti, kad tai kažkas panašaus į „Google Maps“, kur beveik pažingsniui galite vaikščioti erdvėje. Šios technologijos yra žymiai pažangesnės vizualiais aspektais ir navigacija. Tai yra kuo arčiau realybės, todėl jūs absoliučiai jaučiate buvimą galerijoje ar meno erdvėje. Tai galima palyginti su dalyvavimu vaizdo žaidime ir judėjimu erdvėje kompiuterio valdymo mygtukais ar rodyklių klavišais.
VR sektorius stipriai auga, ir aš esu įsitikinusi, kad pandemija ir technologijų naudojimo padidėjimas pandemijos metu taip pat atliks savo reikšmingą vaidmenį. Nuo 2019 iki 2020 m. Rinkos dydis padidėjo daugiau nei 78%. Virtuali realybė tampa vis artimesnė mums kasdien, todėl tikrai būtų protinga naudoti tokius išteklius ir meni kūriniams demonstruoti. Žemiau dalinuosi pora įdomių VR meno platformų.
Virtuali realybė ir menas
„V21artspace“ yra 3D „Artspace“ platforma, kurioje veikia virtualios parodos, muziejai ir kultūrinės erdvės. Bendrovė buvo įkurta 2017 m. Ji įsikūrusi JK ir turi biurą Niujorke. Palyginti su Nacionaline Londono galerija ar „Tate“, ši įmonė yra mažiau žinoma ir dar neturi daug istorijos. Tačiau tai yra jų išskirtinumas, nes jie užėmė skaitmeninio meno sferą, kuri žiūrovams vis dar yra gana nepažinta. Galima teigti, kad VR yra vienas geriausių sprendimų norint pamatyti ir grožėtis menu pandemijos metu. Šioje naujoje erdvėje su novatoriška perspektyva naudojamas lazerinio nuskaitymo technologijos ir daugialypės terpės derinys. Jų svetainė yra drąsi ir patraukli savo sodriu geltonos spalvos fonu, ji taip pat labai paprasta naudoti, platforma ir vizualinis prekės ženklas yra labai minimalistinis. Pateikta VR patirtis padalijama į dvi dalis: virtualios parodos ir virtualūs muziejai bei kultūros erdvės. Jei palygintume su Nacionaline Londono galerija ar „Tate“, čia galite rasti neįprastų, provokuojančių, novatoriškų parodų ir kolekcijų, kurios neatitinka tikslaus stiliaus ar temos.
Žemiau aptarkime dar vieną platformą, kuri taip pat kontrastuoja su VR21 stiliumi, nors vis tiek pasižymi minimalistiniu tonu.
„VR-All-Art“ yra Šveicarijoje įsikūrusi platforma, leidžianti pamatyti VR menininkų parodas ir meno erdves visame pasaulyje. Šios platformos išskirtinumas tas, kad joje galite rasti ne tik galerijų parodų, bet ir privačių kolekcijų, taip pat galite sukurti savo VR meno parodas. Svetainėje išskiriami keturi skyriai - menininkai, galerijos, muziejai ir kolekcininkai. Taip pat svarbu pažymėti, kad menininkai, galerijos ir meno kūrinių savininkai taip pat per šią platformą gali kūrinius parduoti.
Norėdami pasigilinti, pasirinkite skyrių „Kolekcionieriai“, tada privati kolekcija – „Sąmonės anatomija“. Jei jus žavi žmogaus protas ir simbolika mene, ši VR paroda skirta jums. Kolekcijos tema yra artima tai, kas vyksta dabar pasaulyje, labiau nei bet kada susiduriame su savimi ir savo sąmone, nes pandemija ir užrakinimas, toliau koreguoja įprastą gyvenimo ritmą. Todėl šioje kolekcijoje galima rasti kūrinių, su kuriais galite emociškai ar materialistiškai susilieti ir tyrinėti juos.
Šioje parodoje mums pristatoma penkių serbų menininkų darbų kolekcija. Tai virtuali erdvė, kurioje kiekvienas menininkas turi savo dalį, kur pateikta jo biografija ir naudojamų sąvokų paaiškinimas. Šią VR galima palyginti su buvimu vaizdo žaidime. Kiekviena erdvė yra sumaniai sutvarkyta, kad išlaikytų žiūrovų dėmesį. Kadangi tai yra psichologinė kolekcija, svarbu, kad visi kūriniai būtų kuo patrauklesni ir aiškesni, kad juos būtų galima interpretuoti, todėl žiūrovas gali pajausti visą meno kūrinio patirtį net per skaitmeninį ekraną. Kitas šios platformos privalumas yra tas, kad eidami per virtualią galerijos erdvę galite rasti jums patinkantį kūrinį ir jei jis parduodamas – nusipirkti.
Pažvelkime į kitą svarbų meno pasaulio sektorių – aukcioną. Kaip šiai pramonei sekėsi prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio?
„Phillips“ yra vienas iš labiausiai žinomų aukcionų namų, įsikūręs didžiausiose pasaulio sostinėse. Norėčiau pabrėžti, kad „Philips“ vykdo savaitinį aukcioną. Jie teigia pristatantys „naujos kartos aukciono patirtį“, kai pardavimas ir pirkimas yra „neprivalomi pagal tradicinį aukciono kalendorių. Phillips „Gallery One“ aukcionai vyksta kiekvieną savaitę nuo ketvirtadienio iki ketvirtadienio. Tai labai patogus būdas parduoti meno kūrinius kas savaitę, yra galimybė parduoti ir naujus kūrinius. Be to, pirkėjui tai suteikia įvairovės ir daug pasirinkimo galimybių, nes kiekvieną savaitę rodomas naujas aukcionas ir nauji kūriniai. Šios platformos veikimo būdas yra labai šiuolaikiškas, nes jums net nereikia išeiti iš namų norint siūlyti kainą.
„Philips“ taip pat teigia esantys vieninteliai tarptautiniai aukcionų namai, daugiausia dėmesio skiriantys svarbiausiems XX ir XXI amžiaus judėjimams. Jie turi salonus visame pasaulyje, taip pat klientus internete, kurie pristato kolekcijas iš skirtingų šalių. Nuostabu, kaip galite rasti meno kūrinį, kurio tikrai trokštate, o „Phillips“ sutvarko šį ryšį. Taip pat galite rasti pirkėją savo kūriniui, nes kliento bazė tam yra pakankamai didelė. 2020 m. „Philips“ surengė didžiausią XX a. ir šiuolaikinio meno aukcioną per visą įmonės istoriją. Tai įrodo, kad net ir susidurdamas su 2020 m. iššūkiais, „Phillips“ pasirodė puikiai.
Priešingai, „Wilson55“ („Peter Wilson Fine Art Auctioneers“ prekės ženklas) aukcionuose daugiausia dėmesio skiria vaizduojamojo meno ir klasikiniams kūriniams. Net svetainė sukurta prabangesniu ir madingesniu stiliumi. Šie aukciono namai, įkurti 1955 m., veikia tijose internetinėse platformose JK ir tarptautiniu mastu. „Wilson55“ surengtus „live“ režimu aukcionus – galima palyginti su VR. Visas pasiūlymų pateikimo procesas ir pats aukcionas vyksta panašiai, tačiau klientai namuose. Tai skiriasi nuo savaitinių „Phillips“ aukcionų, nes pasiūlymai pateikiami tiesiogiai internete. Tiesioginis internetinis siūlymas yra nemokamas, o aukcionai suplanuoti svetainės kalendoriuje.
Taigi meno aukciono sektoriuje, ar tai būtų šiuolaikinis, ar vaizduojamasis menas, įmonės turėjo prisitaikyti prie aukcionų pardavimo ir organizavimo internetu. Viena platforma tai padarė šiek tiek kitaip nei kita, kad atitiktų būtent savo vartotojo poreikius.
Menas buvo, yra ir visada bus „madingas“. Tačiau dabar, kai gyvename skaitmeniniame pasaulyje, kyla klausimas – kaip prie viso to prisiderinti meno sričiai? Pirmaujanti socialinė žiniasklaida, svetainės ir internetinės platformos padėjo galerijoms, menininkams ir aukcionų namams išlikti, kuomet fiziškai turėjo užverti lankytojams duris. Meno ateitis yra virtuali realybė. Ši koncepcija suteikia artimiausią jausmą natūraliam apsilankymui galerijoje. Gerbėjai iš viso pasaulio, be laiko ar erdvės apribojimų, gali dalyvauti renginiuose ir parodose. Be to, VR ir AR sritis vystosi labai greitai ir kiekvieną dieną vis labiau prieinama. Žinoma, vien to, kad svetainėje būtų meno kūrinių su aprašymais, gali nepakakti pritraukti didesnę auditoriją internetu.
Nepaisant to, geriausias būdas mėgautis parodomis, meno erdvėmis ar aukcionais, žinoma, yra realiame gyvenime - fiziškai. Netrukus, tikimės, grįšime į gyvenimą be uždarų durų. Komercinės galerijos atidarytos nuo balandžio 12 d. Muziejai ir bibliotekos visoje Anglijoje vėl astidarė nuo gegužės 17 d. - tai geros naujienos, tačiau esu tikra, kad daugelis po tokio ilgo laiko negalės mėgautis tiesioginėmis parodomis ir šou. Po pirminio jaudulio meno erdvės ir įmonės turės ką nors įdomaus pasiūlyti savo gyvenamosiose erdvėse, nes dabar, kai turime tiek daug išteklių, kad galėtume įvertinti meną internete neišeidami iš namų, vilioja tai padaryti. Esu įsitikinusi, kad visos pusės yra suinteresuotos sukurti ką nors įdomaus ir novatoriško, o mes,meno gerbėjai, džiaugiamės matydami, ką jie turi mums.
