Paklausta, ar sveika valgyti medų, gydytoja dietologė Žana Antonova atsako: „Viskas priklauso nuo kiekio. Juk apie 70–80 proc. medaus sudaro cukrūs (monosacharidai), o jie mūsų racione turi sudaryti kuo mažesnę dalį, neviršyti 5–10 proc. raciono, t. y. 100 kilokalorijų moterims, 130 kilokalorijų vyrams. O tai atitinka arbatinį šaukštelį moterims ir pusantro šaukštelio vyrams. Tai adekvatus ir sveikas kiekis.“
Tiesa, ligos atveju galima suvalgyti ir šiek tiek daugiau, vartojant su skysčiais.
Į medų reikia žiūrėti ne kaip į saldiklį, o kaip į vaistą, kaip į terapinę priemonę, mano straipsnių apie sveiką mitybą ir tinklaraščio „Kuras kūnui“ autorė Emilija Miliauskė.
„Medus, nors turi daug vitaminų ir antioksidantų, kartu turi ir tokį pat glikeminį indeksą (labai nedaug mažesnį) kaip paprastas cukrus. Agavų sirupas yra saldesnis už cukrų, bet glikeminis indeksas labai žemas. Taip pat ir natūralus stevijos ekstraktas. Agavų sirupas ir stevija tinka ir esant diabetui, atsparumui insulinui“, – sako ji.
Sveikatinančios savybės
Medus turi nedidelį kiekį vitaminų, daugiausia vitamino C, tačiau tų vitaminų, anot dietologės Ž.Antonovos, nepakanka organizmo paros poreikiui patenkinti.
Daugiausia medus vertinamas dėl jame esančių daugiau nei 30 įvairiausių mineralų, mikroelementų, antioksidantų (flavanoidų ir polifenolių), kurie mažina oksidacinį stresą organizme ir apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Medus turi antiuždegiminį, antimikrobinį poveikį, skatina žaizdų gijimą, mažina uždegimą aplink žaizdą. Šios savybės, kaip ir antioksidacinis poveikis vėžiui ir metastazėms, dar tiriamos mokslininkų. Pripažinta, kad medus vaikams slopina kosulį, o sportininkams elektrolitų gėrimas iš vandens, medaus, citrinos ir druskos padeda greičiau susigrąžinti jėgas“, – bičių produkto savybes vardija Ž.Antonova.
Kūdikiams – ne
Gydytoja Ž.Antonova perspėja, kad atsargiai (pasitarus su gydytoju) medų turėtų vartoti tie žmonės, kurie serga cukriniu diabetu, medus draudžiamas netoleruojantiesiems gliukozės ir fruktozės bei vaikams iki 1 metų amžiaus.
Gydytoja vaikų alergologė Agnė Jagelavičienė paaiškina, jog kūdikiams iki vienerių metų duoti medaus ar jo turinčių produktų griežtai nerekomenduojama dėl botulizmo pavojaus.
„Botulizmo sukėlėjų, Clostridium botulinum lazdelių sporų, paprastai būna dirvožemyje ir tokiuose maisto produktuose kaip medus, kukurūzų sirupas. Kūdikių imuninė sistema dėl nesubrendusios žarnyno mikrofloros dar nepajėgi kovoti su šia infekcija. Į žarnyną patekusios bakterijos dauginasi ir išskiria botulino toksiną, kuris gali sukelti nervų sistemos pažeidimus“, – informavo gydytoja.
Alergija medui reta
Ar medus pavojingas alergiškiems žmonėms? „Paprastai alergiški žmonės medų gali valgyti saugiai. Pati alergija medui itin reta. Jos dažnis tiksliai nežinomas. Manoma, kad alergiškų medui žmonių yra ne daugiau nei 0,001 proc. populiacijos“, – paaiškina A.Jagelavičienė.
Medus – tai kompleksinis augalų nektaro, cukrų, baltymų ir bičių liaukų sekreto mišinys. Pagrindiniai mokslinėje literatūroje aprašomi alergenai, susiję su alergija medui, – tai žiedadulkių ir plėvasparnių vabzdžių seilių ir ryklės liaukų sekreto baltymai; rečiau – kiti bičių kūno dalių komponentai; grybelių ar dumblių sporos.
Didesnę riziką patirti alergiją medui, – pasakoja A.Jagelavičienė, – turi augalų žiedadulkėms arba bičių nuodams alergiški žmonės. Alerginių reakcijų medui požymiai ir jų sunkumas įvairus ir priklauso nuo medaus rūšies ir individualių asmens sveikatos ypatumų.
Alerginė reakcija medui gali kilti jo suvalgius, kartais po kontakto su oda. Alergija gali pasireikšti kvėpavimo takų alergijos simptomais: čiauduliu, sloga, kosuliu, dusuliu; virškinamojo trakto alergijos požymiais: pilvo skausmu, spazmais, pykinimu, vėmimu, viduriavimu; odos bėrimais: niežėjimu, paraudimu, dilgėline; ir labai retai – generalizuota alergine reakcija ar anafilaksija.
Reikia konsultuotis
Žiedadulkės į medų gali patekti tiek nuo bičių apdulkinamų augalų, tiek nuo kitų žydinčių savidulkių augalų. Tad jeigu vaikas, alergiškas žiedadulkėms, valgys tokį medų, į kurį bus patekę konkrečių žiedadulkių, jis gali pajusti vienokius ar kitokius alergijos simptomus.
„Tokiu atveju alergijos požymius sukelia atsitiktinai į medų patekusios žiedadulkės, kurioms įsijautrinęs žmogus. Tikrai nereikia manyti, kad žiedadulkėms alergiškas vaikas būtinai bus alergiškas medui“, – teigia vaikų alergologė.
Patiriant vienokius ar kitokius alergiją primenančius požymius vartojant medų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Alergologas padės išsiaiškinti nemalonių simptomų, atsirandančių vartojant medų, priežastį ir greičiausiai bus galima saugiai smaližiauti.
Kiti bičių produktai
Kiti su medaus gavyba ir gamyba susiję produktai daug rečiau, tačiau taip pat gali sukelti alergines reakcijas. Internete apstu natūraliam imuninės sistemos stiprinimui skirtų preparatų. Tarp jų, žinoma, ir bičių produktai: bičių duonelė, bičių pienelis, žiedadulkės ir propolis. Tačiau tai, kas natūralu – ne visada visiems ir saugu.
Alergiški bičių nuodams asmenys turėtų vengti bičių pienelio – bičių darbininkių ryklės liaukų sekreto, kuris sumaišomas su žiedadulkėmis ir medumi. Bičių duonelė – fermentuotas įvairių augalų žiedadulkių, sulipdytų bičių seilėmis ir nektaru, produktas. Nors literatūroje nėra duomenų, kad šis produktas alergiškiems asmenims sukeltų reakcijas, dėl savo sudėties jis yra potencialus alergenas.
„Propolis pasižymi antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, todėl žmonės jį vartoja peršalimų, virškinamojo trakto infekcijoms gydyti. Dėl antibakterinių ypatybių kartais jo dedama į dantų priežiūros priemones. Dažniausiai alergija propoliui pasireiškia kontaktiniu dermatitu po sąlyčio su oda ar gleivinėmis, kartais kyla alerginis rinitas, konjunktyvitas ar net bronchospazmas. Šis kontaktinis alergenas vaikams alergines reakcijas sukelia itin retai“, – pasakoja A.Jagelavičienė.
Alergijai gydyti – netinka
Jeigu vaikas alergiškas medui, galbūt prie medaus jį galima pripratinti palaipsniui?
„Alergiško vaiko pripratinimo prie medaus koncepcija paremta imunoterapijos – palaipsninio organizmo pripratinimo prie alergeno – principu. Teoriškai metodas logiškas, tačiau nepatikimas. Imunoterapija – standartizuotas alergijos gydymo metodas su tiksliai nustatytu alergenų kiekiu. Vartojant medų niekada tiksliai nežinosime, kokią alergeno koncentraciją kiekvieną kartą gauna pacientas, ar vartojamame meduje yra kitų potencialių alergenų, ar jie yra būtent tie, kuriems toleranciją norime išugdyti“, – atsako gydytoja.
Taigi medus nėra tinkamiausia priemonė alergijai gydyti, tačiau gali padėti esant sausam, varginančiam, ypač naktiniam, kosuliui. „Yra duomenų, kad net sergantiems astma naktiniam kosuliui malšinti rekomenduojama vartoti medų. Be abejo, prieš tai turime būti tikri, kad jame nėra potencialių alergiją provokuojančių komponentų“, – sako A.Jagelavičienė.
Praturtintas medus
Tiems, kurie medų gali laižyti saugiai, sveikatos terapeutė, homeopatė Deimantė Rapalytė rekomenduoja jį praturtinti ciberžole ar žolelėmis.
Medus su ciberžole – įsitikino ji pati, – padeda greičiau įveikti beprasidedančią infekciją, peršalimo simptomus. Jos šeima tokį medų naudoja ir išoriškai, žaizdelėms gydyti.
Į šaukštelį medaus dedame pusę šaukštelio ciberžolės. Šio mišinio žiemai galima pasidaryti iš anksto, naudojant šviežią medų. Susirgai – ir sulaižai šaukštelį.
Taip pat medų ji pataria maišyti su šviežiomis ar džiovintomis žolelėmis. Žoleles reikėtų smulkiai supjaustyti ir sudėti į medų. Mėta tiks nuo virškinimo bėdų, o čiobrelis, rozmarinas – nuo kosulio, peršalimo.
Birutė Litvinaitė
