Technologiniai soliariumų pokyčiai
1890 m. Danijos gydytojas Nielsas Rybergas Finsenas (Niels Ryberg Finsen) išrado pirmuosius soliariumų lempų pirmtakus, siekdamas jų pagalba gydyti įvairias odos ligas ir už savo pasiekimus gydant odos tuberkuliozę gavo Nobelio premiją. 1906 m. Vokietijos kompanija „Heraeus“ sukūrė ir pradėjo gaminti nedidelius UV spindulių lempų įrenginius, skirtus gydyti kaulų ligas vitamino D pagalba namuose. Ir tik 1978 metais Vokietijos mokslininkas Friedrichas Wollfas (Friedrich Wollf) sukūrė panašias į dabar naudojamas soliariumų lovas, panaudodamas nebe vieną, o daug soliariumų lempų.
Nuo to laiko soliariumų lovos ir salonai pradėjo sparčiai plisti ne tik Europoje, bet ir JAV, o įranga nuolat keitėsi ir tobulėjo – atsirado vertikalūs deginimosi įrenginiai, vėsinimo, dulksnos ir aromaterapijos funkcijos, sparčiai populiarėjančios Kolageno lempos (kurios skatina odos atsinaujinimą). Taip pat, buvo įdiegtos išmanios technologijos, tokios kaip „Bluetooth“, kurių dėka galima klausytis muzikos ir naudotis daugybe kitų naujų funkcijų. Soliariumų įrenginiai tapo draugiškesni aplinkai, nes naudoja daug mažiau energijos nei anksčiau. Soliariumų lempų stiprumas per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 2-3 kartus, ir dėka naujų technologijų įdegti galima per tą patį laiką, oda labiau tausojama, ji neišsausėja ir įdegis išlieka ilgiau.
Kaip keitėsi soliariumų paskirtis
Pirmosios soliariumų lempos buvo išrastos siekiant gydyti įvairias odos ligas. Vėliau Vokietijos kompanija „Heraeus“ šias lempas taip pat naudojo gydymo tikslais – padėti odoje gamintis vitaminui D ir taip gydyti kalcio trūkumo sukeltas kaulų ligas kaip rachitas. Ir nors pirmieji soliariumų įrenginiai buvo išrasti medicinos tikslais, vėliau jie masiškai išplito siekiant gauti gražiai įdegusią odą. XX a. Pabaigoje soliariumų salonai atsidarinėjo ir Europoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – ir apie medicininius tikslus daug kas pamiršo, nes pagrindinis apsilankymo tikslas tapo švelniai įrudusios odos teikiamas grožis.
Tik pastaruoju metu vėl buvo prisiminta pirminė soliariumų paskirtis – sveikatinimosi tikslais. Kadangi medikų bendruomenės pradėjo reikšti didelį susirūpinimą dėl vitamino D deficito kritinės įtakos žmonių sveikatai, mokslininkai pradėjo ieškoti alternatyvos saulės spinduliams, ypač šaltuoju metų laiku. 2017 m. atliktas Kanadiečių mokslininkų tyrimas įrodė, kad šiuolaikiniuose soliariumuose galima sėkmingai pasigaminti reikiamą vitamino D kiekį, saikingai ir reguliariai juose lankantis šaltuoju metų laiku – žinoma, galima ir vasarą, jei ji lietinga ir šalta. Belieka tik priminti, kad vitaminas D padeda apsisaugoti nuo tokių ligų, kaip depresija, peršalimo ligos, plaučių uždegimas, kaulų ligos, diabetas, aukštas kraujo spaudimas ir net vėžiniai susirgimai.
Kaip keitėsi solairiumų lankytojai
Pirmąsias ultravioletinių spindulių lempas naudojo asmenys, turintys sveikatos sutrikimų – sergantys odos ligomis ar besiskundžiantys vitamino D deficitu. Tai buvo įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Vėliau soliariumus pradėjus naudoti daugiausia grožio tikslais, didžiąja dalimi klientų tapo jaunos 16-25 metų moterys ir nedidelė dalis vyrų. Tačiau pastaruoju metu, kai soliariumai vėl pradedami naudoti sveikatinimosi tikslais, į studijas užsukančių asmenų demografija vėl labai pasikeitė – vis daugėja vyresnio amžiaus (40-60 metų) žmonių, kurie ateina su tikslu gauti vitamino D. Ženkliai padidėjo besilankančių vyrų – jų dabar sudaro apie 30 proc. Taip pat išaugo vidutinio amžiaus moterų klienčių skaičius, kurios į soliariumus eina ne tik įdegio, bet ir odos atjauninimo procedūrų bei taip pat vitamino D.
Dar keletas įdomių faktų, kad soliariumai naudojami ne tik žmonėms – utltravioletinės lempos seniai naudojamos žirgynuose, žiemos metu gerinti žirgų sveikatai ir zoologijos soduose – palaikyti egzotinių gyvūnų vitamino D kiekį ir geros savijautos būklę.
