Tikriausiai ne kartą matėte mokyklinuko rankoje saldaus gaiviojo gėrimo butelį ar pakelį traškučių – tokie „pietūs“ bene įprastas dalykas, tačiau, specialistų teigimu, vaikų mitybai labiausiai kenkia ne greiti ir saldūs užkandžiai, o nereguliari mityba.
Visa tai gali baigtis rimtu sveikatos sutrikimu – mažakraujyste. Tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir audiniams trūksta deguonies. Itin dažnai diagnozuojama mažakraujystė, kai organizmui trūksta geležies.
Apie tai, kokie mitybos ypatumai ir kiti veiksniai lemia mažakraujystės atsiradimą, naujienų portalas balsas.lt kalbasi su Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Hematologijos centro vadove docente Lina Ragiene.
– Nors labai daug kalbama apie sveiką gyvenseną, tebėra gajus stereotipas, kad vaikai mėgsta tik kokakolą ir traškučius. Ar tai tiesa?
– Kai į mano kabinetą ateina vaikai su tėveliais, klausiu, kaip jie maitinasi namie. Dalis tėvų iš karto sako tiesą, kita dalis vaizdą pateikia truputį pagražiną, nes esant tokiai mitybai, apie kokią būna pasakojama, susirgti mažakraujyste neįmanoma.
Prasčiausia Lietuvoje yra paauglių ir mažų vaikų mitybos padėtis. Vaikų, kuriems nuo 3 iki 10 metų, mityba problemų kelia mažiausiai. Paaugliai yra labai savarankiški, labai užimti ir labai greitai auga, o mityba yra neadekvati jų poreikiams.
– Ar tiesa, kad jaunimo sveikatai patys kenksmingiausi yra vadinamieji mados dalykai – greitasis maistas, užkandžiai ir pan.?
– Nemanau, kad dėl to būtų kalti traškučiai ar kokakola. Labiausiai kenkia nevisavertė mityba, o kartais tai sunku netgi pavadinti mityba, nes vaikai būna nevalgę iki vakaro, mat tam neturi laiko. Dalis mokinių sako, kad mokykloje nevalgo, nes maistas ten neskanus, bet juk dažniausiai ryte išgeriama arbatos, mokykloje suvalgomas koks nors greitasis užkandis, o vakare namuose valgoma viskas iš eilės.
Ne kartą teko girdėti, kad paaugliai berniukai, grįžę iš sporto treniruočių, geria pieną užkąsdami batonu, nes mano, kad sportuojantiems žmonėms reikia baltymų. Po metų tokios mitybos atsiranda mažakraujystė.
– Ar laukui bėgant kinta susirgimų mažakraujyste skaičius?
– Prieš trisdešimtmetį buvo aktuali geležies stoka ir kūdikių mažakraujystė, ta problema tokia pat aktuali ir šiandien. Anuomet vaikai dažniau buvo maitinami karvės pienu, o dabar mamos ilgiau maitina vaikus savo pienu, bet susirgimų skaičius užfiksuojamas beveik toks pat. Tai rodo, kad labai svarbu laiku pradėti vaiką maitinti papildomai.
– Ar jaunoms mamoms trūksta informacijos apie vaikų mitybą, kad susirgimų mažakraujyste nemažėja?
– Informacijos tikrai netrūksta, bet mamos vis dar laikosi įsikibusios klaidinančių stereotipų. Joms atrodo, kad jei iki trejų metų maitins vaiką savo pienu, maistingųjų medžiagų jam užteks. Tačiau taip nėra. Nuo 7–8 mėnesių vaikas turi būti maitinamas papildomai, nes jo auginimui reikia ne tik baltymų, bet ir kitų maisto medžiagų. Būna tokių vaikų, kurie jau gražiai kalba, vaikšto ir net bėgioja, bet niekaip negali atsiplėšti nuo mamos krūties. Tokių vaikų pasitaiko itin dažnai, anksčiau tokie atvejai buvo retesni.
– Ką patartumėte tėvams, kurie jaudinasi dėl vaikams gresiančios mažakraujystės?
– Reiktų taip subalansuoti vaikų dienotvarkę, kad šie turėtų kada pavalgyti ir kad tai būtų kokybiškas maistas. Jei veiklos gausa ima kenkti vaiko sveikatai, tėvams verta pagalvoti, ar tikrai vaikui reikia tiek daug veiklos. Paauglystėje sirgus mažakraujyste tai stipriai atsiliepia tolesnei žmogaus sveikatai ir asmenybės formavimuisi.
Žmogaus, serga mažakraujyste, gyvenimo kokybė rimtai nukenčia, nes jis nuolat jaučiasi pavargęs, jį nuolat lydi bloga nuotaika, norisi miego, tad tikslai, kuriuos jie sau gyvenime kelia būdami blogos savijautos, paprasčiausiai nėra vykdomi. Įrodyta, kad paauglystėje užsitęsusi mažakraujystė turi rimtų pasekmių vėliau. Dėl deguonies stokos ilgainiui pažeidžiami įvairūs vidaus organai – širdis, endokrininės liaukos ir kt. – taip sveikas žmogus tampa pacientu.
– Kokie pirmi požymiai gali rodyti tėvams, kad jų atžalai gresia mažakraujystė arba jis jau serga šia liga?
– Pirmasis požymis yra bloga nuotaika, nenorėjimas imtis jokios veiklos, nuolatinis noras miegoti. Ne mažiau svarbūs ir išvaizdos pokyčiai, kurie atsiranda vėliau – pilka oda, trūkinėjančios gleivinės, silpni plaukai, lūžinėjantys nagai, apetito stoka. Gali būti jaučiamas bendras silpnumas, raumenų skausmai. Nuo mažakraujystės labai kenčia paciento imunitetas, didėja tikimybė susirgti kitomis ligomis.
– Dažnai tėvai susižavi įvairiais vitaminais bei maisto papildais ir mano, kad būtent jie padės subalansuoti vaikų mitybą. Ar jie elgiasi teisingai?
– Jei diagnozuojama mažakraujystė, paprastai ji gydoma medikamentais, o ne papildais. Dažnai, kai diagnozuojama sunkesnio laipsnio mažakraujystė, nei papildai, nei mitybos režimo subalansavimas nepadeda.
