Neramus metas
Lietuvos miškuose iš viso auga apie 400 grybų rūšių, ir tik apie 100 jų rūšių gali būti vartojami maistui. Tačiau specialistai įspėja, kad ir jie susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali sukelti rimtų negalavimų.
Apsinuodijimų informacijos biuro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje užfiksuota 120 apsinuodijimų grybais, o, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, net 44 pacientai 2017 m. dėl suvalgytų grybų toksinio poveikio buvo gydyti stacionare. Ir nors daugumą pacientų – grybų mėgėjų – medikams pavyksta išgelbėti, gydytojams grybų sezonas – įtemptas metas.
„Šiemet tik neseniai pradėjo dygti pirmosios voveraitės, tad kol kas labai rimtų atvejų, kai į priėmimo skyrių atvyksta grybais apsinuodiję pacientai, dar nebuvo. Bet grybavimo sezonas dar tik prasidėjo, todėl dar visko gali nutikti“, – sako VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos skyrių vedėja Gabija Laubner.
Į klausimą, ar gyventojai dažniau prisirenka nepažįstamų grybų vien todėl, kad šie gražiai atrodo, ar surinktus žinomus grybus paruošia taip neatsargiai ir netinkamai, kad vėliau tenka pagalbos kreiptis į medikus, gydytoja atsako: „Pasitaiko ir vienų, ir kitų atvejų, bet į medikus dažniau kreipiasi pacientai, kurie sunegaluoja dėl to, kad valgė prisirinktų nepažįstamų grybų.“ Anot jos, atvejai, kai grybautojai supainioja valgomų ir nuodingų grybų rūšis, – reti. Dažnesnė bėda ta, kad grybų nepažįstantys, bet labai savimi pasitikintys grybautojai į pintinę krauna vos ne visus jų kelyje pasitaikančius grybus.
„Manydami, kad grybavimas – puiki pramoga, žmonės prisirenka bet ko. Jau vien mintis, kad miške galima rasti nemokamo maisto, lietuviams skamba labai patraukliai. Tokie jau esame, kad visko, kas nemokama ir dar padėta ant kelio, šiukštu negalima išmesti“, – šypteli pašnekovė.
Savigyda pavojinga
Medikai, sako G. Laubner, gali pasidžiaugti bent jau tuo, kad daugelis žmonių, blogai pasijutę po gurmaniškos vakarienės iš grybų patiekalų, nedelsdami kreipiasi į gydytojus. „Ši tendencija džiugina, bet, matyt, šie pokyčiai vyksta dėl to, kad labai daug kalbame apie galimas apsinuodijimų rizikas. Vis dėlto nors prastai pasijutę žmonės vis drąsiau prašo medikų pagalbos, patys liūdniausi atvejai įvyksta, nes kai kurie apsinuodijusieji to nesureikšmina ir mano, kad pavyks negalavimus įveikti gydantis namuose“, – sako ji.
Gydytoja prisimena, kad pernai Vilniaus universitetinės ligoninės medikams nepavyko išgelbėti 65 m. pacientės gyvybės. Moteris savaitę praleido reanimacijoje, bet gydymą itin apsunkino tai, kad pacientė kreipėsi į medikus per vėlai, – prieš atvykdama į gydymo įstaigą ji tris dienas bandė gydytis namuose savarankiškai.
Specialistai įtarė, kad grybautoja suvalgė nuodingų smailiažvynių žvynabudėlių, supainiojusi jas su valgomomis skėtinėmis žvynabudėmis.
Pavojus tyko ir po paros
Simptomai, kurie pasireiškia apsinuodijus grybais, skirstomi pagal tai, ar suvalgytas mirtinai nuodingas grybas, ar žmogus sunegalavo nuo grybų, kurie nėra mirtinai nuodingi, bet gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą.
„Jei žmogus suvalgė grybų, kurie sutrikdo jo virškinamojo trakto veiklą, apsinuodijimo simptomai pasireiškia gana greitai. Paprastai tokiu atveju sveikatos sutrikimai pastebimi nuo valgymo praėjus trims ar daugiau valandų. Žmogui pasidaro bloga, jam ima pūsti pilvą, pykinti, žmogus gali pradėti vemti ar viduriuoti“, – aiškina medikė.
Mirtinai nuodingų grybų poveikis, anot jos, būna šiek tiek uždelstas, ir negalavimai pasireiškia kur kas vėliau – gali praeiti pusė paros ar net visa para. „Jeigu negalavimai užsitęsė ar po paros žmogus pasijuto geriau, vis tiek reikėtų susisiekti su gydytoju ir bent telefonu pasikonsultuoti, nes itin nuodingi grybai prieš kritinį pablogėjimą sukelia trumpą apgaulingą savijautos pagerėjimo periodą“, – įspėja ji.
G. Laubner pasakoja, kad žmonės dažnai bando gydytis savarankiškai ir vartoja pykinimą ar viduriavimą slopinančius medikamentus, tačiau taip elgtis nederėtų. „Itin stipraus vėmimo kamuojami žmonės bando gerti kuo daugiau vandens ir taip plauti skrandį. Taip elgtis – klaida, nes iš žarnyno išplaunami ir gerieji elektrolitai, o žmogaus būklė gali dar labiau pablogėti. Gali atsirasti daugiau komplikacijų ir teks kamuotis su daug didesnėmis sveikatos problemomis“, – perspėja ji.
Medikė primena, kad elektrolitų balanso sutrikimas gali sukelti smegenų veiklos sutrikimus ar sutrikdyti širdies ritmą. Todėl įtariant, kad apsinuodijote grybais, reikia gerti tuos skysčius, kurių sudėtyje yra elektrolitų, pavyzdžiui, mineralinio vandens.
Pavojingiausi grybai
Pats nuodingiausias Lietuvos miškuose randamas grybas – žalsvoji musmirė. Pavojų gyvybei gali sukelti ir jos „pusseserės“ smailiakepurė ir baltoji musmirės. „Pavojingi visi grybai, kurie turi amatoksinų (amatoksinai – nuodų, randamų tam tikruose grybuose, grupė). Šios medžiagos turi ne tik žalsvoji musmirė, bet ir tam tikra žvynabudėlių rūšis. Užtenka suvalgyti labai nedidelį šių grybų kiekį, kad viskas baigtųsi labai sunkiu kepenų pažeidimu“, – aiškina G. Laubner.
Medikė primena, kad būna atvejų, kai grybus renka vieni, o juos valgo kiti. Pavyzdžiui, turguje žmonės įsigyja kitų surinktus grybus, tad kartais verta atidžiau žvilgtelėti į perkamus skanėstus. Taip pat kartais sveikatai pavojingi ir marinuoti grybai – būna, jie keletą metų prastovėję rūsyje, o jais skubama vaišinti atvykusius svečius.
Specialistai aiškina, kad naminiuose grybų konservuose gali būti Clostridium Botulinum bakterijų, kurios sukelia sveikatai pavojingą susirgimą – botulizmą. Šių bakterijų nesunaikina konservavimui naudojami druska ar actas; jos žūsta tik kaitinant produktus ne žemesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje. Bėda, kad botulino toksinu užkrėsti maisto produktai nesiskiria nuo tinkamų vartoti nei spalva, nei skoniu, nei kvapu. Tačiau šis toksinas labai pavojingas – jis pažeidžia virškinamąjį traktą ir žarnyną, centrinę ir periferinę nervų sistemas. Todėl medikai nerekomenduoja grybų konservuoti namuose. Anot jų, grybus geriau džiovinti.
Nuo užsikrėtimo momento iki pirmųjų apsinuodijimo požymių gali praeiti nuo 2–3 valandų iki poros parų, o simptomai, kuriuos apsinuodijęs žmogus pajunta pirmiausia, – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skausmas pilve. Dar vienas požymis, signalizuojantis, kad žmogus galėjo apsinuodyti botulinu, – sutrikęs regėjimas. Žmogus ima skųstis, kad mato lyg „per rūką“, jam ima dvejintis akyse.
G. Laubner prisimena ir jau senokai nutikusią, bet Vilniaus universitetinės ligoninės medikų atmintin įstrigusią istoriją, kai iš vieno kaimo į ligoninę buvo atvežti trys grybais apsinuodiję jauni vyrai. Tą kartą jų sveikatai pavojus kilo, kai šie pasivaišino grybiene, kurią išsivirė iš pačių surinktų grybų. Tuomet net buvo nuspręsta ištirti grybų sriubą, kurią valgė sunegalavę žmonės. Visi labai nustebo, kai paaiškėjo, kad iš kelių grybų rūšių, kurias teismo medicinos ekspertai aptiko sriuboje, nė vieni grybai nebuvo valgomi.
„Grybų didžiausias pranašumas – jų skonis. Žinoma, juose yra ir tam tikrų vitaminų. Bet kuriuo atveju rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus grybus, o juos valgant geriau mėgautis ne tik skoniu, bet ir psichologiniu komfortu, kad patiekalas yra saugus“, – pabrėžia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos skyrių vedėja G. Laubner.
Viktorija Mitkutė