Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Rytis Rimdeika pabrėžia, kad nors anksčiau plaštakų sužalojimų dėl įvairių sprogimų buvo sumažėję, tačiau pastaruoju metu pasikeitė jų prekybos formos, o tai lėmė didesnę jų paklausą.
„Mes matome, kad statistika po truputį keičiasi, jeigu 2014 metais mes turėjome nuo fejerverkų 58 sužalotus ambulatorinius pacientus, tai 2017 metais ambulatoriškai gydomi buvo jau 86 pacientai. Ligoninėje 2014 metais dėl tokio pobūdžio sužalojimų buvo gydomi 20 pacientų, o 2015 – 27, 2017 metais – jau 31, 2018 – 60 pacientų“, – didėjančius skaičius vardija profesorius.
Pavojingiausias – sprogtukas „Dum Bum“
Kalbant apie smulkesnius sužalojimų kvalifikacijas, profesorius R. Rimdeika išskiria, kad 2014 metais dėl riešo ir plaštakos traumos, sprogus fejerverkams, stacionare buvo gydomi šeši pacientai, 2017 metais – 19 pacientų, 2018 metais – jau 42 pacientai.
Medikams pradėjus analizuoti, kodėl taip atsitiko, išaiškėjo, kad fejerverkų rinkoje yra vadinamasis naujas herojus, gana skambiu pavadinimu – sprogtukas „Dum Bum“. Jo kaina nesiekia dviejų eurų, o pats jis kvalifikuojamas kaip visiškai nepavojingas sprogmuo, jo svoris siekia nuo dviejų iki septynių gramų.
„Tokį daiktą galima parduoti ir naudoti visiems, vienintelis reikalavimas – tereikia būti šešiolikos metų amžiaus. Kadangi gaminys atrodo visiškai nepavojingas, žmonės neįsiskaito į jo naudojimo instrukciją, neteisingai jį naudoja ir tuomet atsiranda tokie didžiuliai sužalojimai, kurie lieka visam gyvenimui. Žmogus lieka be pirštų, kurioje rankoje sprogmuo buvo, ranka tampa nebefunkcionali“, – žiaurias pasekmes vardija profesorius.
Nuplėšti pirštai, sudraskyta plaštaka
Pasak R. Rimdeikos, tokie sprogmenys gal ir gali būti parduodami legaliai internetu, tačiau medikai nori atkreipti dėmesį į visų žmonių sąmoningumą, paraginti atidžiai skaityti instrukciją.
„Jų negalima laikyti rankoje, juos reikia padėti saugiu atstumu, padegti per ištiestą ranką ir bėgti kiek įmanoma greičiau nuo to gaminio, kuris sprogs. Realiai žmonės jį padega rankoje, laiko toliau, sprogimas įvyksta per vieną, dvi sekundes ir rezultatas būna toks – nuplėšti keli rankos pirštai, sudraskyta plaštaka, po ilgų operacijų tokios plaštakos lieka nefunkcionalios“, – patikina jis.
Plastikos chirurgas Ernestas Zacharevskij sako, kad šiais metais plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje plaštakos ir riešo sužalojimus dėl sprogusio fejerverko gydėsi trys asmenys. Vienas iš jų nukentėjo dar prieš Kalėdas, mat pabandęs, ar veikia sena petarda, neteko kelių rankos pirštų.
Kiti du pacientai nukentėjo per Kalėdas, jie buvo skubiai operuoti, kadangi patyrė daugybines plėštines žaizdas. Gydytojas pabrėžia, kad tokios operacijos yra be galo sudėtingos.
„Nesvarbu, kad stengiesi surinkti iš naujo plaštaką, gali praeiti kelios savaitės po operacijos ir tik tada išryškėti, kad audiniai yra nevertingi. Svarbiausias uždavinys yra surinkti išdraskytus audinius, surinkti pirštus ir tęsti gydymą, kad būtų užtikrinta kuo geresnė kraujotaka“, – patikina jis.
Galima prarasti net regėjimą
Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Rita Puodžiuvienė komentuoja, kad sprogus fejerverkui ar petardai, kas penktam nukentėjusiajam pacientui pasireiškia ne tik viso kūno, plaštakų sužalojimai, bet taip pat ir akių sužalojimai.
Pasak gydytojos, fejerverkai sukelia nuo 4–6 proc. visų akių traumų.
„Iš esmės fejerverko sukeltą akių traumą patiria vienas iš 100 tūkst. gyventojų. Tačiau vengrai gali pasigirti, kad pas juos sužalojimų rodiklis yra vos 0,1 proc., fejerverkų sukeltų sunkių akių traumų. Taip yra todėl, kad Vengrijoje fejerverkai ir petardos yra uždrausti“, – sako ji.
Nors šiemet Kauno klinikose dėl akių sužalojimų nuo fejerverkų nebuvo gydomas nei vienas pacientas, vis dėlto R. Puodžiuvienė patikina, kad tokios traumos yra labai rimtos.
„Akys patiria mišrų sužalojimą, tai didžiulė smūgio banga, cheminis, aukštos temperatūros poveikis. Patyrę tokį smūgį, audiniai neatlaiko, plyšta ir tuomet turime didžiulį vidinių audinių sužalojimą, rizikuojama netekti regėjimo“, – pabrėžia gydytoja.
Rūpintis vieni kitais
LSMU Skubiosios medicinos klinikos gydytojos Vytautas Aukštakalnis patvirtina, kad Naujųjų metų naktis yra viena iš kruviniausių švenčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasak gydytojo, tokių traumų du, tris kartus padaugėja būtent dėl alkoholio vartojimo.
„Pacientai, patyrę traumas, atvežami tiek naujųjų metų naktį, tiek dieną po to. Tos traumos nėra vien tik sužalojimai nuo sprogimų, būna daug kritimų, muštinių sužalojimų, Lietuvoje dabar populiarėja aštrūs daiktai – peiliai, todėl labai siūlyčiau saikingai vartoti alkoholį“, – patikina V. Aukštakalnis.
Gydytojas dar kartą visiems primena, kaip svarbu prieš naudojant fejerverkus, perskaityti jų instrukciją, o svarbiausia pasirūpinti savo artimaisiais ir jeigu matote, kad jie netinkamai elgiasi, visuomet jiems padėti ir patarti.