Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą. Specialistai įspėja, kad tokia nerimą kelianti tendencija gali turėti rimtų pasekmių.
„Profilaktinių skiepijimų atidėjimas ar pertrauka sukelia užkrečiamųjų ligų protrūkius. Laiku nepaskiepytiems asmenims gresia rimtos tokių susirgimų komplikacijos ir net mirtis. Todėl raginčiau visus tėvelius, kurie iki šiol vengė ar turėjo abejonių dėl planinės vaikų vakcinacijos, kuo greičiau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti", – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Ji priminė, kad būtent dėl sumažėjusios vakcinacijos prieš trejus metus buvo kilęs jau gerokai primirštų tymų protrūkis.
„Šiuo metu, kai visomis išgalėmis stengiamės suvaldyti koronavirusą, dar vienos infekcinės ligos protrūkis labai apsunkintų situaciją", – pabrėžia D. Razmuvienė.
Ypač svarbus vaikų skiepijimas
Vaikų skiepijimas – ypatingas sveikatos apsaugos darbotvarkės klausimas, todėl kasmet vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skiriama Nacionalinei imunoprofilaktikos programai finansuoti, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, 2014 metais šiam tikslui buvo skirta 3,7 mln. eurų, 2021-iesiems beveik keturis kartus daugiau – 14 mln. eurų.
Ligonių kasų specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos sumokama PSDF lėšomis. Vaikus nemokamai galima paskiepyti nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis.
„Pavyzdžiui, į profilaktinių skiepų kalendorių įtraukus kompensuojamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, vien per 2020 metus buvo paskiepyta 29 tūkst. vaikų. Be to, ženkliai – ketvirtadaliu sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Dmitrijevaitė.
Pasak jos, prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. A. Dmitrijevaitės teigimu, paslaugos gydymo įstaigose, tarp jų ir skiepijimo, yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios. Taigi atidėlioti vizito pas medikus tikrai nėra jokio reikalo.
Vakcinos rizikos grupėms
Ligonių kasos taip pat atkreipia dėmesį, kad rizikos grupėms priskiriami suaugusieji, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.
Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.
Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Tai, pavyzdžiui, gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.
Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Pasak specialistų, revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų.
Prireikus suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės – įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą.
