Maltos pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Daugelis mano, kad žodis atėjo iš graikų kalbos žodžio, kuris reiškė „medų“. Graikai salą vadino „melite“ arba „saldi kaip medus“.
Manoma, kad tai dėl itin gero medaus, kurį sunešdavo salyno bitės. Taip pat neatmetama ir kita Maltos vardo kilmės teorija, kuri pasakoja, kad pavadinimas kilo iš fenicijų žodžio „maleth“, reiškiančio „prieglobstį“ – tai, dėl daugybės salyne esančių įlankų, grotų ir slėptuvių.
Gozo sala (ask.com nuotr.)
Visi keliaujantys į Maltą, tikisi pamatyti ir pasigrožėti seniausiais pasaulyje jos geografiniais ir istoriniais lobiais.
Vienas žymiausių, tai Džgantija – Gozo salos šiaurėje esantis, megalito šventyklų ansamblis, stebinantis savo dydžiu ir beveik tobulai išsilaikiusia struktūra.
Džgantijos šventyklos (festivemalta.com nuotr.)
Manoma, kad Džgantija buvo pastatyta 3600 – 2500 metais prieš Kr. Ši nuostabi archeologinė vieta, yra ypatinga ne tik todėl , kad ji yra seniausia iš visų panašių megalitinių konstrukcijų, tokių kaip Stounhendžas, bet dar ir dėl to, kad per tiek amžių ji nebuvo sugriauta, nusiaubta vagių, užlieta vandens ar suardyta kitokių gamtos stichijų.
Džgantijos šventyklose buvo rasta figūrų, kurios, kaip mano archeologai, simbolizuoja vaisingumą. Etimologija nepadeda atskleisti ar iššifruoti ar šios spėlionės yra tiesa, tačiau, kaip ten bebūtų, skulptūros tik dar labiau atspindi visos konstrukcijos didybę.
Džgantijos šventyklos (virtualtourist.com nuotr.)
Gozo saloje yra įprasta sakyti ir išgirsti sakant, kad visi keliai veda į Rabatą, dar kitaip, vadinamą Viktorija – arba salos sostinę. Čia, ant kalvos, stovi tvirtovė, matoma bet iš kiekvieno salos kampelio, kadaise saugojusi ir glaudusi miesto gyventojus nuo bereberų ir saracėnų puolimų. Šie, ne sykį buvo užgrobę ir į vergiją paėmę miestą ir jo gyventojus. Tvirtovė buvo pastatyta vėlyvaisiais Viduramžiais. Iki 1637 metų, saugodamiesi nuo dažnų užpuolimų gyventojai buvo tarsi įkalinti šioje tvirtovėje. Vėliau, atėjus ramesniam laikotarpiui žmonės ėmė kurtis aplink tvirtovę, t.y. jos papėdėje, taip miestas išsiplėtė.
Viktorijos miesto tvirtovė (planetware.com nuotr.)
Viktorijos citadelė, tai ne tik geografinė salos širdis, tačiau ir judri, miesto gyventojų kasdienės veiklos vieta. Čia dera ir turgaus šurmulys, ir ramios bei jaukios parduotuvėlės. Siaurose ir vingiuotose miesto gatvėse galima rasti visko: šviežių maisto produktų, sūrių, vynų ar antikvarinių daiktų bei įvairiausių rankų darbo gaminių. Miesto kultūrinis gyvenimas taip pat itin aktyvus. Čia kiekvienas ras tai, ką mėgsta, nesvarbu ar tai opera ar žirgų lenktynės, rengiamos pagrindinėje miesto gatvėje.
Keliautoją Gozas traukia uolėtomis įlankomis skardžių papėdėje, žalsvai žydrais peizažais, urvais - tai tikras rojus narams bei Grybo uola ar Žydruoju langu, kurie yra tikras gamtos stebuklas.
Grybo uola (wikipedia.org nuotr.)
Grybo uola, tai maža salelė, esanti prie Dveiro įlankos, kurioje buvo rastas retas gumbinis augalas Fucus coccineus melitensis. Buvo manoma, kad augalas turi gydomųjų savybių tad Maltos Ordino riteriai jį naudojo žaizdoms ir dizenterijai gydyti, deja, vėliau paaiškėjo, kad jokių gydomųjų savybių jis neturi.
Žydrasis langas (wikipedia.org nuotr.)
Žydrasis langas - tai dvi didžiulės kolonos kurias vainikuoja kita uola, taip suformuodama į langą panašią konstrukciją, pro kurią žvelgiant atsiveria gražus Viduržemio jūros vaizdas.