Atsako meistras Petras Puidokas.
Perkantieji viryklę tikisi, kad ja galės naudotis ne mažiau kaip dešimt metų. Teisingai elgiasi tie, kurie kreipia dėmesį ne tik į dizainą, bet ir į viryklės funkcijas, kokybę, techninius parametrus. Nagrinėti įvairius viryklių tipus reikėtų pradėti nuo įmontuojamų ir pastatomų viryklių. Kokią viryklę rinktis, priklauso nuo virtuvės dydžio, išplanavimo ir pasirinktų baldų. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, keliems žmonėms ruošiamas maistas, kaip jis dažniausiai gaminamas – verdamas ar kepamas orkaitėje. Viryklės pagal naudojamą energiją gali būti skirstomos į dujines, elektrines ar mišrias. Visos jos turi tam tikrų privalumų ir trūkumų, kuriuos privalu iš anksto įvertinti.
Šiuolaikinės elektrinės viryklės būna dviejų tipų: klasikinės ir su stiklo keramikos paviršiumi. Klasikinės yra pigesnės, bet jų kaitvietės ilgiau šyla, joms atvėsti irgi reikia tam tikro laiko. Naujos kartos viryklės – su stiklo keramikos paviršiumi. Jų kaitvietės greičiau įšyla, galima reguliuoti jų temperatūros kitimą. Pagal įšilimo greitį jas galima lyginti su dujinėmis, bet elektrinės yra saugesnės.
Po stiklo keramikos paviršiumi ant asbestinio paviršiaus spirale yra sudėtas lankstus šildymo elementas. Ant stiklo sužymėtos kaitviečių ribos. Stiklo keramikai būdingos puikios šilumos izoliacinės savybės. Ji puikiai praleidžia nuo šildymo elementų į viršų kylančią šilumą, kuri beveik neplinta paviršiumi, todėl šyla tik kaitvietė, o paviršius aplink ją lieka beveik šaltas. Įvairių viryklių kaitvietės yra skirtingos. Daugiausia gaminama tokių, kurių paviršių šildo spiralė. Yra halogeninių viryklių, kurių paviršių šildo halogeninės lempos, ir indukcinių, kurių paviršius įšyla dėl elektromagnetinio lauko veikimo. Pastarosioms reikia specialių indų.
Renkantis viryklę, svarbu žinoti, iš ko pagamintas viryklės viršus. Emaliuotas plienas puikiai tinka dėl higienos, jis gali būti įvairių spalvų ir yra nebrangus. Nerūdijantis plienas brangesnis, bet lengviau nuvalomas. Kokybiškiausias yra specialiai apdorotas aliuminio lydinys: jis netamsėja, nesibraižo, jį lengva prižiūrėti.
Stiklo keramikos privalumai ir trūkumai
Kai kurie tokių viryklių modeliai turi kelių kontūrų kaitvietes ir pagal poreikius ar naudojamus indus galima įjungti didesnį arba mažesnį šildymo plotą.
Yra viryklių, kurios turi ovalių kaitviečių ir, atitinkamai pasukus reguliatoriaus rankenėlę, įsijungia papildomas šildymo elementas, apvali kaitvietė tampa ovali, ant jos patogu kepti paukštieną arba žuvį.
Dar vienas privalumas – likutinės šilumos indikatorius, kuris parodo, kuri iš kaitviečių dar karšta ir ant kurios galima maistą išlaikyti šiltą.
Šios viryklės, kaip ir bet kurios kitos, taip pat turi trūkumų. Pirmiausia, tokios viryklės turi žemus kraštelius. Jų paviršius yra visiškai lygus, tad išbėgus kokiam nors produktui, ypač jei indas didelis, jį gali tekti valyti ne tik nuo viryklės, bet ir nuo grindų.
Išbėgęs skystis gali lengvai patekti ant dar neatvėsusios gretimos kaitvietės paviršiaus, kuris gali skilti. Turint stiklo keramikos viryklę, reikia pasirūpinti specialiais indais, kurių dugnas būtų idealiai lygus. Netiesa, kad ant tokių viryklių negalima statyti ketaus indų. Šiuo atveju medžiaga, iš kurios pagamintas indas, nėra svarbi. Svarbu, kad dugnas būtų be deformacijų, todėl turimus pigius kiniškus indus teks pakeisti brangesniais ir kokybiškesniais.
Stiklo keramikos viryklės kainuoja brangiau. Paprastos viryklės pigesnės, jų kaitvietės atsparesnės, tačiau jos lėčiau šyla ir neturi stiklo keramikos viryklėms būdingų privalumų.
Dujinių viryklių privalumai
Išsirinkti dujinę viryklę turėtų būti paprasčiau, nes jos beveik vienodos. Visos turi groteles, ant kurių statomi indai. Tai – ne tik elegantiška, bet ir praktiška, nes groteles galima plauti net indaplovėje, o ir valyti dujinę viryklę lengviau.
Reikėtų rinktis naujesnę viryklę, kurioje įrengta dujų kontrolės arba panaši sistema. Tai – speciali šilumos elektrinė sistema, apsauganti nuo dujų nutekėjimo. Ji automatiškai nutraukia dujų tiekimą, jei užgęsta liepsna. Beje, tokia sistema gali būti tik arba kaitvietėje, arba orkaitėje. Tačiau yra ir tokių, kur minėta sistema veikia ir viryklės viršuje, ir viduje. Kita vertus, jei viryklė niekada nebūna paliekama be priežiūros, galima pataupyti ir pirkti ją be tokios sistemos, bet atsarga gėdos nedaro.
Dar viena naudinga funkcija – elektrinio uždegimo sistema. Elektrinis uždegimas gali būti paprastas, kai pasukus reguliatorių dar reikia paspausti uždegimo mygtuką, ir automatinis. Tai patogiau negu naudotis degtukais ar žiebtuvėliu. Be to, elektrinio uždegimo funkcija naudinga ir tada, kai nėra dujų kontrolės sistemos. Kombinuotų viryklių privalumai
Kombinuota viryklė – išskirtinis, nelabai paklausus buitinis prietaisas. Populiariausios viryklės turi 3 dujines ir vieną elektrinę kaitvietę. Galima rinktis ir „2+2“ modelį arba modelį, turintį dujinį viršų ir elektrinę orkaitę. Tokios viryklės naudingos rajonuose, kuriose būna elektros arba dujų tiekimo sutrikimų.
