2012-12-31 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus buvo gautas pranešimas apie Marijampolės miesto gyventojui nustatytą susirgimą legionelioze.
Sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančiam žmogui po ilgo plaučių uždegimo gydymo šlapime buvo aptikta Legionella pneumophila.
Sirgęs žmogus gyvena vienoje iš globos įstaigų. Aiškindamasis galimus susirgimo legionelioze rizikos veiksnius, Marijampolės visuomenės sveikatos centras globos įstaigoje organizavo tiekiamo vandens tyrimus, teikė rekomendacijas dėl legioneliozės prevencijos.
Kas yra legioneliozė?
Tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila. Būdingos dvi ligos formos – Legionierių liga, pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė – savaime praeinanti, į gripą panaši liga. Legionierių ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų.
Ligoniui pakyla aukšta kūno temperatūra (40°C), krečia šaltis, jis viduriuoja, vemia, gali sutrikti sąmonė, orientacija, mąstymas, atsiranda plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų.
Mirtingumas nuo legioneliozės siekia 15–60 proc. Pontiako karštligės inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Tai savaime praeinantis susirgimas, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys. Ligoniai pasveiksta negydomi.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų: kvėpavimo nepakankamumą, septinį šoką, kai dėl staiga nukritusio kraujo spaudimo nebepatenka pakankamai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač inkstus ir smegenis, inkstų funkcijos nepakankamumą, kuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo.
Kai legioneliozė negydoma skubiai ir veiksmingai, ji gali baigtis mirtimi. Didžiausią riziką užsikrėsti legionelioze turi vyresnės amžiaus grupės (vyresni nei 50 m.) priklausantys asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys imuniteto sutrikimų, daug rūkantys.
Kaip užsikrečiama?
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama per kvėpavimo takus įkvėpus smulkių lašelių, kurie susidaro purškiant vandenį, į jį leidžiant orą. Aerozolis susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, maudymosi patalpose.
Kartais legionelės į kvėpavimo takus gali patekti ir tiesiogiai – respiracinės terapijos metu ligoninėse. Natūralioje aplinkoje – upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje – legionelių randama mažai. Kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose, ypač jei vanduo naudojamas ne nuolat.
Legioneliozės perdavimas iš žmogaus žmogui dar nebuvo nustatytas. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelės dauginasi vandenyje
Palankiausia – 20–45°C temperatūra. Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, karšto ir šalto vandens rezervuaruose/cisternose.
Šiltame vandenyje, kurio temperatūra yra tarp +20°C ir +45°C, vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visai neteka (tai apima ir, pvz., neapgyvendintus viešbučių kambarius), dumble ir purve, susidariusiame ant rezervuarų ar vamzdžių, kuriais vanduo patenka į dušus bei čiaupus, taip pat paviršių, guminėse ir natūraliose tarpiklių ir hermetiškų plombų medžiagose, vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose esančiose nuosėdose.
Kur yra didžiausia rizika užsikrėsti?
Rizika susirgti legionelioze dažnai susijusi su kelionėmis, kyla dėl laikino žmonių apgyvendinimo tokiomis sąlygomis, kurios gali skirtis nuo įprasto gyvenimo būdo. Vyresnio amžiaus žmonės yra lengviau pažeidžiami legioneliozės infekcijos. Keliaudami gali susidurti su infekuotais šaltiniais (oro kondicionavimo ar legionelėmis užkrėsto vandens sistemomis), kuriems jie yra mažiau atsparūs nei jaunesni asmenys.
Didžiausia legioneliozės rizikos zona – tos vietos, kuriose gali susidaryti vandens lašai: dušai ir čiaupai; šalto ir karšto vandens sistemos; mineralinio vandens ir sūkurinės vonios; turkiškos vonios ir saunos; aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai; patalpose esantys fontanai; vandens valymo įrenginiai; deguonies tiekimo sistemos, drėkinamos maisto vitrinos. Rekomenduojamos kontrolės priemonės, galinčios sumažinti užsikrėtimo legionelioze riziką
1. Karštas vanduo turi cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50–60 °C (žmogui būtų per karšta laikyti rankas tokiame vandenyje ilgiau nei kelias sekundes). Esant aukštesnei nei 66 °C temperatūrai legionelės žūva, todėl rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.
2. Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25 °C.
3. Rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę reikia atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį.
4.Reikia prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos (užtikrinti švarą).
Daugiau informacijos apie legioneliozę – www.marijampolesvsc.sam.lt
Parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (Marijampolės apskrities vyriausioji epidemiologė) Loreta Radzevičienė
