„X Faktoriuje“ triumfavusi I.Bernotaitytė šiuo metu jaukinasi Vilnių, kur visai neseniai persikėlė. Tačiau ji gali išberti aibę priežasčių, kodėl verta aplankyti jos mylimą Marijampolę.
„Pirmiausia – tai nuostabus, dailiai sutvarkytas ir nuoširdžiai puoselėjamas miestas“, – sako Iglė. J.Basanavičiaus aikštės dydis atima žadą net svečiams iš didmiesčių, o grakštus Šešupės vingis prikausto gamtos mylėtojų žvilgsnį.
Atokvėpio valandėlei turistus priglaus Ramybės parko beržai, o gaivališką šurmulį žada pagrindinis miesto jaunimo traukos centras – Poezijos parkas.
„Tai – man gražiausia miesto vieta. Jame jaukiai įsitaisiusi ir skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.. Kai tik pavasarį sužaliuoja medžiai, su draugais einu atsigerti šerbeto ar suvalgyti vaflį. Kai pradėjau lankyti dramos studiją, su „draminiais“ ten rinkdavomės, pasitiesdavome pledą, atsinešdavome maisto ir tiesiog gulėdavome, žaisdavome kortomis ir palydėdavome saulę. Grįžusi į Marijampolę būtinai suorganizuosiu brangių žmonių susitikimą“ – pažada Iglė.
Aktyviam poilsiui neabejingus miesto svečius Iglė ragina apylinkes ištyrinėti važinėjant dviračiais: „Pedalus minti galima po visą Marijampolę, ypač smagu riedėti pašešupiu ar per parkus“, – tikina ji. Dainininkė pati neretai sėda ant motorolerio ir nubirbia į šalia Marijampolės įsikūrusį Paežerių dvarą: „Be galo gražus. Mėgstu ten pasisupti ant sūpynių.“
Paglostyti grafienės kates
„Senamiestyje yra toks Kačių kiemelis. Bent jau mes jį taip vadiname“, – lyg kokią paslaptį atskleidžia Iglė, tokiu būdu ragindama paglostyti Butlerienės kiemelio kates.
Kačių kiemelis išskirtinis dėl savo istorijos. Žinia, Marijampolė siejama su grafiene Pranciška Butleriene. Sakoma, kad tai ji pakvietė Marijonų vienuolius ir įkūrė Marijampolę. Grafienė esą labai mylėjo kates, o ta meilė įamžinta kiemelyje, kurį galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės, pakeliui į Sinagogoje įsikūrusią B.Kleizaitės-Vasaris menų galeriją.
Kad jau kalba pasisuko apie meną, žvalgant Marijampolę nuodėmė neapžiūrėti išskirtiniais piešiniais dekoruotų pastatų sienų.
Jau ketverius metus vasaros pradžioje vyksta meno simpoziumas „Malonny: Marijampolė-Londonas-Niujorkas“. Šio projekto metu lietuvių kilmės dailininkas Ray Bartkus iš Niujorko, kartu su kitais pasaulio menininkais ir būriu savanorių pagalbininkų, tapo didžiulius paveikslus ant miesto pastatų sienų.
Iki šiol jau ištapyta vienuoliką sienų. Visi paveikslai turi idėją, mintį, potekstę ir sąsajas tiek su autoriumi, tiek su Marijampole. Tai – meno galerija po atviru dangumi.
Šiemet kūrėjai nutapė dvi pasaulinio garso žvaigždes, turinčias lietuviškų, ir netgi suvalkietiškų, šaknų – Leonardą Coheną ir Bobą Dylaną.
„Šio piešinio pavadinimas – „Leonardas Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį“ – šypsodamasis pristatė R.Bartkus, kurio iniciatyva Marijampolė turi galeriją po atviru dangumi.
Saldi cukraus istorija
Jei oras nelepintų, Marijampolė siūlo ir pramogų (ne bet kokių, o saldžių) po stogu. Smaližiai laukiami pirmajame Lietuvoje ir vis dar veikiančiame cukraus fabrike. Norintys aplankyti unikalų objektą, gali užsisakyti ekskursijas „Saldžiamiestis“ ir „Runkeluko kelionė“. Jų metu lankytojai kviečiami susipažinti su seniausio Lietuvoje cukraus fabriko istorija, pamatyti cukraus gamybos kelią, aplankyti fabrike įrengtą muziejų, pajusti dar prieškario metu pastatyto fabriko dvasią ir įsiamžinti prie paminklo cukriniam runkeliui (dėl ekskursijų kreiptis [email protected]).
Visai neseniai, Lietuvos cukraus klube įsikūrė menininkės iš Prienų, gidės Rūtos Rūtės namelių iš cukraus ekspozicija. Tai tikrų įvairiose Lietuvos vietovėse esančių senų pastatų sumažintos kopijos, pagamintos iš cukraus! Neilgai trukus šiame „Cukrakaimyje“ įsikurs ir Lietuvos cukraus pastatų kopijos.
„Gėda prisipažinti, tačiau fabrike dar nesu buvusi – tik matau iš tolo pravažiuodama pro šalį. Reikės šią spragą užpildyti“, – nejuokais susigėsta Iglė.
Laiko mašina – į dvarininkų gyvenimą
Kitąmet pabaigusi mokyklą I.Bernotaitytė žada stoti ne į muzikinę specialybę. Marijampolietė svarsto stoti į turizmo studijas anglų kalba: „Apie jas svajoju jau ilgą laiką, nes man labai patinka kelionės.“
Kelionių alkio po viešnagės Marijampolėje nenumalšinusiems turistams mergina siūlo užsukti į du objektus kaimyniniame Šakių rajone: aplankyti Zyplių dvarą ir sudalyvauti Gelgaudiškio dvaro teatralizuotoje ekskursijoje, kuri tikrai pralinksmins suaugusiuosius. Na o vaikai dvare išgirsta, kaip veikė krosnys, kodėl buvo puošiamos patalpos, išklauso dvariško etiketo pradžiamokslį, o edukacinės ekskursijos pabaigoje dalyvauja viktorinoje ir yra apdovanojami saldžiais prizais.
Zyplių dvaras – savotiškas Suvalkijos meno inkubatorius, įsitaisęs Šakių rajone. Čia nuolat vyksta įvairios šventės ir parodos, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių.
Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją, o dvare įsikūręs restoranas nepalieka abejingų. Seilės kaupiasi vien skaitant meniu: Zyplių dvaro kuchmistro ruošta antiena duonoje ar balandis, aplietas juodųjų serbentų padažu.
Šakočių paslaptys atsiveria Lekėčiuose
Iglės teigimu, kraštą per skrandį norintys pažinti keliautojai deserto tiesiog privalo užsukti į Lekėčius.
Čia sumanios ir darbščios miestelio moterys kviečia dalyvauti tikro kaimiško šakočio kepime. Čia išgirsi, kiek kiaušinių sunaudojama šakočiui ir kiek valandų jis kepa.
„Mama šventėms visada užsako Lekėčių šakočių. Šis skanumynas nuo stalo labai greitai dingsta“, – šakočių gardumu neleidžia abejoti Iglė.
Lietuvos gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje. Spausk ir sek mus 
Rubrika yra inicijuota Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
