Sakoma, visos moterys svajoja apie princą ant balto žirgo, su kuriuo ji jaustųsi saugi ir kuris ją apgintų nuo bet kokių gyvenimo negandų. Tačiau ištekėjusios jos dažnai ima elgtis nebe kaip silpnos princesės, kurias reikia nuo ko nors saugoti. Priešingai, moterys šeimoje stengiasi pačios laikyti visus tris namų kampus, kol jų princai pamažu tampa mažais vaikais ir ima paklusti kiekvienam žmonos įsakymui…
Taigi kodėl moterys šeimoje dažniausiai perima vairą? Kas tuomet lieka vyrui? Ogi tiesiog plaukti pasroviui…
Galiausiai moterims taip gyventi tampa patogu – viskas vyksta taip, kaip jos nori, o vyras tik padeda įgyvendinti jų troškimus. Tiesa, orumą praradęs vyras ima maištauti kitais būdais – nuolatos būna piktas, nebenori padėti namuose, morališkai nebepalaiko žmonos, slepia finansus, nebesikalba, o gal net įklimpsta į alkoholio liūną. Tuomet, žinoma, santykių krizė yra neišvengiama.
Tokiuose santykiuose vyras paprastai kenčia dėl žemos savigarbos. Kadangi moteris kontroliuoja visus buities klausimus, vyras paprasčiausiai ima jaustis nekompetetingas ką nors spręsti, kitaip tariant – nieko vertas. Jei šeimoje yra vaikų, jie greitai perpranta, kas čia vadovauja. Rezultatas – vaikai ima negerbti tėvo, dėl ko vyras ima dar labiau savęs nevertinti.
Tokioje šeimoje meilė ir romantika tarp sutuoktinių neįmanoma. Kadangi vyras jaučia besąlygiškos meilės ir supratimo trūkumą, jis nuolat yra piktas. Tačiau jis negali išreikšti šių savo jausmų, nes bijo suerzinti sutuoktinę, kuri jį galės nubausti, pavyzdžiui, atsisakydama lytinių santykių. Pyktis, nepasitikėjimas savimi ir bendravimo trūkumas – šie veiksniai lemia tikro intymumo ir aistros nebuvimą santykiuose. Galiausiai abu sutuoktiniai jausis nemylimi ir nepatenkinti santykiais.
Sakysite, kad jūsų vyras visai ne po padu, tiesiog yra geras vyras ir stengiasi jums padėti, jei to reikia. Tiesa, kiekvienas geras vyras turėtų padėti savo žmonai, bet ne pildyti kiekvieną jos įgeidį, jis turėtų išklausyti ją, kai to reikia, tačiau ne klausytis jos priekaištų ir žeminančių žodžių jo atžvilgiu… Taigi kaip žinoti, ar jūsų vyras – po padu, ar jis tiesiog geras vyras?
Jūsų vyras yra po padu, jei:
• Jis gyvena pagal griežtas jūsų sugalvotas taisykles. Jei jis nepaklūsta taisyklėms, jūs jį nubaudžiate. Pavyzdžiui, ruošiatės eiti į puseserės gimtadienį ir jūs paskutinę akimirką paprašote savo vyro nueiti į parduotuvę ir nupirkti 3 rožes. Įsivaizduokite, kad jūsų vyras grįžta su trimis herberomis, nes netoli namų esančioje parduotuvėje visas rožes jau išpirko. Kaip reaguosite?
Jis tikrai po padu, jei apšauksite jį dėl to, kad jis neparnešė rožių ir dėl to, kad jis „nežino, kad herberų jų šeimoje niekas nemėgsta”. O jei jūsų vyras nesutinka paklūsti jūsų taisyklėms ir norams, imate jį bausti: apribojate finansus, atsisakote lytinių santykių ar su juo nesikalbate.
• Jis yra visada piktas. Nepavyksta iš pirmo karto pastatyti automobilio, pavėlavote grįžti namo, vaikai paslėpė televizoriaus pultelį – jei jūsų vyras visada yra kuo nors nepatenkintas, gali būti, kad jis tiesiog jaučiasi užguitas ir dėl to yra nelaimingas.
• Jis turi taikytis prie jūsų nuotaikos. Jei visas jūsų vyro gyvenimas priklauso nuo to, kokios jūs šiandien nuotaikos, jis neabejotinai yra po padu. Pavyzdžiui, jį paaukština darbe, bet jis nenori jums to pasakyti, nes mato, kad šiandien esate suirzusi ir savo pyktį išliejate ant savo vyro – nepraleidžiate progos jam priminti, koks jis apgailėtinas. Arba jis atsisako išeiti su draugais tik todėl, kad šiandien jūs neturite nuotaikos, todėl bijo jus suerzinti.
• Jūs viena kontroliuojate šeimos biudžetą. Jūsų sutuoktinis neturi teisės spręsti, kiek ir kur išleisite pinigų, jis tiesiog atiduoda savo atlyginimą jums ir nesirūpina, kiek kas kainuoja ir kam jūsų šeimoje teikiami finansiniai prioritetai.
• Jūs viską nusprendžiate viena. Jei jūs viena sprendžiate, ką valgys jūsų šeima, kada eisite miegoti, kur vyksite per atostogas, tuomet jūsų vyras yra visiškai nuo jūsų priklausomas.
• Jūs kontroliuojate kiekvieną savo vyro žingsnį. Jei jo nėra namuoe, skambinate kelis kartus ir klausinėjate, kur jis yra ir kodėl taip užtruko.
• Jūs nesirūpinate juo, kai jam to reikia. Pavyzdžiui, jei jis serga, jūs atmestinai atnešate jam arbatos arba liepiate jam pačiam pasidaryti ir nė nepaklausiate, kaip jo sveikata.
• Jūs nuolat jį kritikuojate ir niekada nepasakote jam nieko gero. Jums jis negražus, visada ne taip rengiasi ir viską daro blogai.
• Jei jis nesielgia taip, kaip jūs norite, imate jam grasinti. Grasinti galima daug kuo: skyrybomis, atimti turtą, automobilį, neleisti bendrauti su vaikais ar iškelti viešą sceną prie jo tėvų.
• Jis neturi teisės jums pasakyti, kad šį vakarą nėra nusiteikęs su jumis mylėtis. Galbūt kartais jis taip pasako, bet tada jo laukia ne pyragai…
• Jūs verčiate jį prisipažinti mylint net jei jis nenori to daryti, nes tą akimirką tiesiog nejaučia tokių emocijų.
• Jei jam reikia pagalbos, jūsų jis niekada neprašo. Kodėl? Todėl, kad jis turi ne prašyti jūsų pagalbos, o maldauti, ir jam, žinoma, tai nėra malonu.
• Jis daro viską, kad tik su jumis nesusipyktų. Baimė apginti savo poziciją yra vienas iš svarbiausių požymių, rodantis, kad greičiausiai jūsų vyras yra po padu.
