Aš vis raginu, stumiu, eiti pabūti su kitais vaikais, pažaisti, parodyti ką moką. Bet niekas nepadeda. Kaip įveiktį tokį drovumą?
Veronika
Vienas vaikas yra drovesnis, kitas – aktyvesnis, trečias – linksmesnis. Ir jie skirtingai reaguos į tas pačias aplinkybes. Kaip ir suaugusieji, vaikai retai būna vieno temperamento tipo. Nuolat mažasis nebus drovus. Antai savo namuose, kuriuose yra mama, visi daiktai pažįstami, jam nėra ko baimintis. Mažylis linksmas, jaučiasi saugus. O tai, kad jis sutrinka ir už sijono slepiasi nepažįstamoje aplinkoje, nieko keista.
Čia nieko nepažįsta, tad imasi tyrinėti įsitvėręs mamos rankos. Vienam šis procesas užtruks 5, kitam – 20 minučių. Svarbu, kad tuo metu mama jo per daug nespaustų ir neverstų demonstruoti, koks jis šaunus. Paliktas ramybėje, jis labai greitai įvertina aplinką.
Blogai, jei mama nekantri: „Na, ko tu čia dabar išsigandai, eik, pažaisk, va, kiek naujų žaislų.“ Šitokiu elgesiu vaiką tik įsprausime į kampą – jis dar labiau gūšis, dar labiau drovėsis. Jam bus sunku įveikti save, tačiau sunku ir nuvilti mamą. Kai vaikas jaučia, kad jis turi ypatingai pasirodyti, tarsi įsijungia priešingas mechanizmas – nebegali atsipalaiduoti. Dažniausiai drovumo bėdų turi šeimos vyresnėliai ar vienturčiai, nes į juos tėvai sudeda visus savo lūkesčius.
Iki trejų metų vaikui įdomiausia žaisti pačiam su savimi, nes dar nemoka bendrauti. Tačiau jautresniam vaikui ir po trečio gimtadienio bus sunku prieiti prie vaikų. Mama gali padėti – bendraukite ir su kitais vaikais. Užmezgusi bendrą pokalbį ar žaidimą parodysite savo mažyliui, kad drauge gana smagu ir įdomu.
Nugalėti drovumą padės:
• Pučiamieji muzikos instrumentai. Tai padės vaikui išmokti suvaldyti kvėpavimą. O tai padės siekiant įveikti jaudulį kalbantis.
• Teatras. Įvairūs vaidmenys padeda įveikti baimę.
• Jėgos sportas. Pvz., dziudo suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.
• Menas. Tapyba, modeliavimas padės atsikratyti savo emocijų ar paslėptų baimių.
