Praėjusių metų ketvirtojoje laidos serijoje, kurioje dalyviai keliavo per Vietnamo miestą Hoi, Alfie, kuris laimėjo laidą kartu su savo bendraklasiu Woodie, uždegė žvakelę mamos atminimui ir kalbėjo apie tai, kaip jos pasiilgo.
Dabar realybės šou žvaigždė tapo labdaros organizacijos „Winston’s Wish“, skirtos netektis išgyvenančių vaikų ir jaunimo palaikymui, ambasadoriumi.
Išskirtiniame interviu su „Mirror“ Alfie papasakojo apie tai, kaip jis švenčia Motinos dieną, ir pasakojo, kaip sunku augti be mylimos mamos, rašo mirror.co.uk.
Prisiminimai apie mamą
„Labiausiai apie mamą prisimenu tai, kokia ji buvo stipri kovotoja, kiek ji turėjo ryžto ir užsispyrimo, ir didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad tai atpažįstu savyje. Visada su savimi turiu dalelę jos, net kai filmavausi „Lenktynėse per pasaulį“, žinojau, kad ateis laikas, kai vėl išryškės šie jausmai, kai jos pasiilgsiu ir teks pripažinti, kad jos nebėra šalia.
Man tai leidžia pajusti, kad ji vis dar yra mano gyvenimo dalis, ji nėra tolimas prisiminimas, o tai svarbu, kai užaugi gedėdamas, ypač netekties skausmą patyręs būdamas toks mažas vaikas.
Kai buvau labai mažas, tiesą sakant, dar tik kūdikis, jai buvo diagnozuotas, vėžys, ir jai buvo pasakyta, kad jai liko nedaug laiko, bet ji pasakė sau, kad lydės mane į pirmąją dieną mokykloje – ir ji tai padarė.
Ji taip sunkiai kovojo už tai, kad ji ir aš turėtume tokį prisiminimą, ir aš visada tai branginsiu ne tik dėl to, ką mums tai reiškė, bet ir dėl to, kaip stipriai ji stengėsi, kad ten būtų.
Jei ką nors ir prisimenu apie ją, tai ne visada tai, kaip ji atrodė ar kaip skambėjo jos balsas, bet tai, kas ji buvo kaip žmogus, ir tai yra labai brangūs prisiminimai“, – pasakojo Alfie.
Motinos diena – vienas sunkiausių laikų metuose, kai tenka gyventi su žinojimu, kad mamos nebėra ir niekada nebebus. Tačiau jis visada prisimena paskutinį mamos norą prieš mirtį – kad, nors ir buvo mažas, ji liktų jo atmintyje:
„Kai užaugi gedėdamas, yra dalis tavęs, kuri vis labiau suvokia, kad gyvenimas skiriasi nuo bendraamžių. Visada sakydavau, kad netektį patyrusio vaiko gyvenimas man buvo tiesiog įprastas, nežinojau, kaip gali būti kitaip, kad neturiu su kuo to palyginti.
Bet kai sakoma, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais netektį išgyvename skirtingai arba sielvartą sukelia tam tikri dirgikliai, tai labai teisingas pasakymas ir aš su tuo visiškai sutinku.
Kai buvau penkerių metų, kai praradau mamą, viskas buvo taip, kaip buvo. Tai nebuvo malonu, bet aš nesupratau, kokia rimta buvo situacija, o kai tapau vyresnis ir pastebėjau, kad visi mokykloje piešia mamoms atvirukus arba perka dovanas Motinos dienos proga, pradėjau vis labiau suvokti, kad mano patirtis nėra tokia pati, kaip visų.“
Alfie pasakojo, kad kai augo ir net dabar supranta, kad jo gyvenimas – kitoks nei daugelio bendraamžių, todėl supranta tokių organizacijų kaip „Winston’s Wish“ svarbą.
„Tai suteikia man laisvę tiesiog autentiškai jausti tai, ką tuo metu jaučiu, ir tai guodžia, ypač kai pasiekiu naujus etapus. Vis dėlto man tai nereiškia palaidoti atsiminimus apie mamą ir sėdėti skaudžiai suvokiant, kad jos nebeturiu.
Stengiuosi skirti laiko apmąstymams apie ją, atsidarau atsiminimų dėžutę, kurią ji pati man paliko prieš mirtį, pagalvoju apie tai, kokia ji buvo ir koks esu dėl jos įtakos ir ryžto.
Motinos diena man vis tiek yra šventė, nors galbūt ne tokia, kokia ji yra daugumai vaikų. Ir man malonu, kad tokiu skaudžiu metu galiu turėti džiugių prisiminimų apie ją“, – pridūrė jis.
Sunkiausias dalykas
Prabilęs apie tai, kas sunkiausia augti tokio amžiaus netekus mamos, Alfie sako, kad tai gali keistis priklausomai nuo amžiaus:
„Kai buvau vaikas, reikėjo prie daug ko priprasti, bet vaikystėje nekeliate klausimų, tiesiog su tuo gyvenate. Kai tampi vyresnis, imi užduoti klausimus: kas ji buvo, kodėl aš neturiu to, ką turi kiti vaikai? Bet gali išgyventi visas emocijas.
Dabar, būdamas jaunas vyras, aš liūdžiu nebe taip, kaip liūdėjau, kai buvau jaunesnis. Jei pasiekiu kokį nors laimėjimą ar gyvenime įvyksta kažkas naujo, norėčiau, kad ji būtų šalia, kad galėčiau su ja apie tai pasikalbėti, pasidžiaugti, gauti patarimų.“
Jausmų kyla įvairių ir Alfie sako tai puikiai suprantantis. Todėl išgyvenusiems ar išgyvenantiems tą patį, jis turi keletą patarimų, kaip palengvinti išgyvenimus.
„Leiskite sau jausti tai, ką jaučiate. Jei netekote mamos ir norite ją prisiminti galvodami apie teigiamus dalykus, nereikia dėl to jaustis kaltam. Svarbiausia žinoti, kad turite palaikymą. Augti gedint gali būti labai izoliuojanti patirtis, nes nematai savo gyvenimo kitų kasdienybėje.
Gali būti, kad savo mokykloje ar draugų grupėje esi vienintelis, netekęs tėvų, brolių ar seserų ar kito asmens, bet niekada nesijauskite vieni. Aš didžiuojuosi, kad esu organizacijos „Winston’s Wish” ambasadorius ir primenu – parama ir pagalba yra, tik ieškokite jos.
Aš susidoroju su sunkumais būdamas sąžiningas su savimi ir savo aplinka, jei išgyvenu sunkų laikotarpį. Kalbėdamas apie savo jausmus, apie mamą ir savo prisiminimus apie ją, aš tikrai nesijaučiu vienas ir tai man padeda išsaugoti jos atminimą, o tai man labai svarbu. Blogiausia būtų viską kaupti savyje vienam.
Manau, kad kiekvienas, netekęs mamos, su Motinos diena dorojasi savaip, tačiau, mano manymu, padeda keli dalykai: visų pirma, nesijauskite, kad esate vieni su savo jausmais, nes yra parama ir pagalba. Jau sakiau tai anksčiau, bet blogiausia, ką tokiu atveju galite padaryti, tai su niekuo apie tai nekalbėti.
Ir jei šalia turite draugą ar pažįstamą, išgyvenusį netektį, jei jie nori, suteikite jiems galimybę išsikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi, pasipasakoti apie mamą, paklauskite, ar jie nori pasidalyti prisiminimais arba padaryti ką nors, kad ją prisimintų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
