Jūsų dėmesiui antroji Makalius.lt skaitytojos Julijos Cikockaitės laiško-pasakojimo apie kelionę, kurios maršrutas nusidriekė nuo Kauno iki pat Gran Kanarijos, per Maljorką ir Gibraltarą, dalis. Ką pamatė, kas paliko didžiausią įspūdį, bei, kiek kainavo kelionė papasakojo pati keliautoja.
Į Seviliją atskridome naktį. Išsinuomavę automobilį (72 eurai 1 dienai) oro uoste, pajudėjome link Gibraltaro. Likus keliems kilomentrams iki tikslo, nusukome į šalia esantį miestelį nusnausti. Pabudę ryte – tęsėme kelionę. Ir štai – Gibraltaras.
Maljorka, Gibraltaras, Gran Kanarija (nuotr. makalius.lt) (nuotr. Gamintojo)
Dar niekada nesu mačiusi tokio atsainaus asmens dokumentų tikrinimo pasienyje (turėkite omenyje, kad norint nuvykti į Gibraltarą reikalingas pasas). Neišlipę iš automobilio parodėme pasą... ir „Welcome to Gibraltar“! Pastebėjome, kad daug ispanų atvažiuoja čia įsipilti kuro. Jis čia kone 30 euro centų pigiau. Apie 1,10 euro už 1 litrą A95.
Maljorka, Gibraltaras, Gran Kanarija (nuotr. makalius.lt) (nuotr. Gamintojo)
Gibraltare būtina pakilti į kalną – tai didžiausias traukos objektas. Pakilimas/ nusileidimas funikulieriumi bei galimybė patekti į lankytinus objektus (tunelius, urvus, olas) žmogui kainavo apie 18 svarų.
Maljorka, Gibraltaras, Gran Kanarija (nuotr. makalius.lt) (nuotr. Gamintojo)
Visame kalne pilna vietinių „gyventojų“ – beždžionių, kurių apstu žmonių susibūrimo vietose. Svarbu itin saugoti savo daiktus. Beždžionės – įgudusios vagilės. Teko matyti kaip jos atėmė ledus iš žmogaus.
Kaip paėmė moteriškės kuprinę, ją atsegė, išsitraukė bananą, suvalgė ir tada grąžino kuprinę. Bet ne visiems taip pasiseka. Jos gali pabėgti su Jūsų daiktais nežinomais keliais. Beje, beždžiones griežtai draudžiama maitinti, kitu atveju gresia bauda, siekianti 500 svarų.
Vaizdai, atsiveriantys nuo Gibraltaro kalno, užgniaužia kvapą. Yra vietų, nuo kurių galima išvysti Afrikos žemyną. Mums pasisekė ir jį išvydome.
Nuo kitos kalno pusės matyti Gibraltaro oro uostas, kuris tituluojamas pavojingiausiu, trumpiausiu, įdomiausiu ir kitokiu –iausiu oro uostu pasaulyje. Jis driekiasi per vieną pagrindinių Gibraltaro gatvių. Kuomet lėktuvas leidžiasi/ kyla gatvė yra uždaroma ir automobilių eismas draudžiamas. Panašiai kaip važiuojant per traukinių pervažą.
Maljorka, Gibraltaras, Gran Kanarija (nuotr. makalius.lt) (nuotr. Gamintojo)
Grįžkime prie kalno. Jame praleidome apie 5 valandas. Nusileidome nuo jo pėstute. Nei rankyčių, nei kojyčių nejautėme, bet pasivaikščioti verta. Norint sutaupyti pinigų – į kalną galima užvažiuoti automobiliu, eiti pėstute keliu arba iš kitos kalno pusės vingiuotais laiptais. Matėme, kaip sportininkai jais užbėgo į kalną. Turėkite omenyje, kad kalnas yra 476 metrų aukščio.
Gibraltare galima atsiskaityti ir eurais (oficiali valiuta – svarai). Patariu turėti smulkių, nes grąžą atiduoda svarais.
Ispanijoje dar nutarėme aplankyti draugę, kuri gyvena Garrucha'oje (apie 500 km nuo Gibraltaro). Kelias link Garrucha miesto – ypatingai vaizdingas. Vingiuoja palei jūrą, tarp kalnų su begale tiltų bei tunelių, siekiančių 2,5 km ilgį. Jau nebeįmanoma suskaičiuoti, kiek kartų buvo užgultos ausys nuo besikeičiančio slėgio.
Žemyninėje Ispanijos dalyje turėjote itin nedaug laiko. Atvykę į vietą, netikėtai gavome skanių naminių naktipiečių (kotletukus su bulvių koše ir daržovėmis). Dėkui draugės mamai, kurį kėlėsi naktį, kad pagamintų išalkusiems turistams valgyti.
Numigę kelias valandas bei papusryčiavę vietinėje kavinukėje, spėjome aplankyti kelis miestelius: Garrucha ir Mojacar. Tikrai verta nuvykti į aukštutinį Mojacar.
Tai miestelis esantis ant kalno, su daugybe baltų pastatų bei siauromis gatvelėmis. Šiek tiek priminė Santorini salą, priklausančią Graikijai.
Vakare jau laukė skrydis į Gran Kanariją...
