V. Šerėno vedamos „Dviračio žinios“ prie televizijos ekranų sutraukdavo begales lietuvių, o draugų bei kolegų prisiminimuose jis yra išlikęs kaip itin šilta, nuoširdi ir aukščiausios prabos humoro jausmo asmenybė.
Šiandien, praėjus dvejiems metams po humoristo mirties, dalijamės prieš metus išsakytomis jo kolegų bei bičiulių mintimis apie V. Šerėną.
Televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas: „Jis buvo vienas iš Vytautų Didžiųjų“
A. Valinskas su V. Šerėnu susipažino dar 1985-aisiais, kai abu mokėsi universiteto studijų antrame kurse.
„Aš jį pažinojau, kaip labai darbštų ir gerą kolegą. Kaip genialų savamokslį aktorių, kuris tiesiog gimė tokiu ir nebuvo baigęs jokių aktorystės meistrystės studijų, jam tai buvo duota iš prigimties. Yra tokių žmonių, kurie tokie yra.
Ko gero, aš jį visada prisiminsiu ne tik kaip kolegą, su kuriuo teko daug kurti ir dirbti, bet ir puikių vaidmenų kūrėją. Manau, kad visiems žmonėms labiausiai įsiminę jo kurti Bratkos ir tie personažai, kuriuos Vytas sukūrė ir atsinešė pats iš savęs, iš savo vaikystės, jaunystės, iš tų vietų, kur augo ir gimė. Man jis toks, kaip buvo, taip ir yra“, – sakė A. Valinskas.
Žinomas Lietuvos šou verslo laidų vedėjas ir prodiuseris juokavo, kad negali pasakoti pirmojo prisiminimo, iškilusio atmintyje pagalvojus apie V. Šerėną, mat tai susiję su bendru būriu draugų.
„Man įsiminė ir pirmas Vytauto pamatymas, kai jis vaidino „Agitbrigada“ ir buvo pakankamai pasiekęs. Vytas vaidino kaimo vaiką, kurio žodžiai buvo: „O mes kombainininkai“. Šitą atsiminsiu visada“, – šyptelėjo jis.
A. Valinskas sakė, kad vienų metų neužtenka susitaikyti su brangaus žmogaus netektimi, o galbūt neužtenka net ir viso gyvenimo.
„Aš manau, kad viso gyvenimo neužtenka susitaikyti su netektimi, kuri mus ištinka. Kai mes palaidojame savo artimuosius, jie vis tiek išlieka mūsų atmintyje ne metams, ne dvejiems, o visam gyvenimui, kuris likęs mums patiems.
Mums su Vytu yra tekę dirbti labai daug, visokiausiomis sąlygomis: ir konkuruojant, ir viską darant kartu. Jis yra vienas iš trijų Vytautų Didžiųjų šių laikų: Vytautas Kernagis, Vytautas Šapranauskas ir – savo žanre – Vytautas Šerėnas. Ačiū Dievui, kad jie bent jau buvo ir man teko juos pažinti“, – sakė A. Valinskas.
J. Morkūnas su V. Šerėnu bičiuliavosi daugiau nei 20 metų. Artimą savo bičiulį J. Morkūnas prisiminė kaip išskirtinę asmenybę, kuris iš tikrųjų buvo visai kitoks, nei jį matė televizijos žiūrovai.
„Beprotiškai apgaulingas dalykas yra televizija, nes gyvai Vytautas buvo visiškai kitoks, palyginus su tuo, ką matėte televizorių ekranuose. Jis buvo labai tylus. Jis buvo beprotiškai ilgai ir nuosekliai galvojantis, besielgiantis. Jokio spontaniškumo nebuvo galima net tikėtis. Televizija buvo jo darbas, o darbą griežtai atskyrė nuo gyvenimo.
Niekada nebūdavo taip, kad atvažiuoji pas jį į sodybą, sakai, einam, Vytai, į pirtį. Ne. Pirtis visada yra lygiai aštuntą valandą ir trunka lygiai tiek, kiek turi trukti: 3 seansai po 20 minučių.
Jo kelionių kruopštumas ir planavimas buvo iki beprotybės. Jis išvažiuodavo į ilgas, mėnesį ar pusantro trunkančias keliones, bet jis žinojo kiekvieną minutę, ką jis veiks, kokioje geografinėje platumoje bus. Kitaip tariant, buvo kaip diena ir naktis. Jeigu įsivaizduojate, kad sėdėdami prie jo mėgstamos samanės stikliuko jo sodyboje ar svečiuose, kad visi būdavome susilaikę už pilvų, nes jis mus labai juokino, tai taip nebuvo. Jis buvo labai santūrus ir labai protingas“, – V. Šerėną prisiminė jis.
J. Morkūnas sakė, kad niekada nepamirš pirmojo susitikimo su V. Šerėnu. Tuo metu J. Morkūnas dirbo rytinėje televizijos laidoje ir tikėdamasis linksmo, paprasto, lengvo pokalbio pasikvietė humoristą V. Šerėną. Tačiau dabar juokauja, kad nereikėjo pamiršti, jog jis buvo ir ekonomikos mokslų daktaras.
„Pokalbis visiškai nebuvo lengvas – mes kalbėjome apie ekonomiką, apie rimtus dalykus. Po to karto mes tapome pakankamai artimi bičiuliai. Jis buvo žmogus, kuris sugebėjo persiversti ir atiduoti darbui visą save, o gyvenime jis buvo labai gilus. Tas kontrastas labiausiai ir vežė“, – šyptelėjo jis.
Prieš metus, V. Šerėno netekties metinių proga, J. Morkūnas sakė, kad vis dar sunku patikėti, jog jo nebėra.
„Man atrodo, kad jis vis dar kažkur yra. Kai žiūriu į peliukus (iš „Dviračio žinių“), aš žinau, kad tekstą jiems rašydavo ne kas kitas, o Vytautas Šerėnas. Todėl negali suvokti, kad jo tiesiog nėra, nes peliukams tekstą juk rašo Šerėnas. Taip nejučia sau kompensuoji, kad jis yra šalia. Nes kas rašo tekstus jiems? Tik Šerėnas ir rašydavo. Ta saviapgaulė padeda lengviau užsimiršti ar suvokti, kad nėra jo“, – sakė J. Morkūnas.
Laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas: „Jis buvo žmogus, kurio su niekuo kitu nesupainiosi”
„Dviračio žinių“ komandos narys, žymusis „Peliukas“ Rimas Šapauskas V. Šerėną pažinojo beveik tris dešimtmečius ir buvo ne tik kolegos, bet ir draugai.
„Aš pažinojau jį tokį, kokio jo nematė kiti: kuklų, pakankamai skvarbaus ir aštraus proto. Jis buvo žmogus, kurio su niekuo kitu nesupainiosi“, – V. Šerėną prisiminė jis.
Pasak R. Šapausko, darbas „Dviračio žiniose“ pasikeitė. Peliukai tapo laidos vedėjais ir užėmė V. Šerėno vietą. Nors šiai laidai rašo labai daug žmonių ir po kolegos mirties stilius pasikeitė, bet išliko ta dvasia, kuri buvo ir esant V. Šerėnui.
Šiltai ir jautriai buvusį kolegą prisiminė ir aktorė V. Mockevičiūtė. Ji sakė, kad V. Šerėnas visada išsiskyrė savo bendravimu ir rodomu dėmesiu kitiems:
„Kai ateidavai, visada apkabindavo, pasakydavo labas, pasidomėdavo, kaip gyveni. Kažkoks labai šiltas ir malonus bendravimas būdavo, va tas ir iškyla labiausiai“.
Ji neslėpė, kad dirbdama su „Dviračio žinių“ komanda pagalvoja, kaip į tam tikrus dalykus reaguotų V. Šerėnas, ką jis pasakytų:
„Kartais pagalvojam: įdomu, ar čia jam patiktų, ar nepatiktų. Jei ką nors per drąsiai padarai, visada susimąstai, kaip reaguotų Šerėnas, ar sakytų, kad čia jau per daug, ar priimtų. Būna tokių pasvarstymų“.
Aktorė negailėjo gražių žodžių Haroldui Mackevičiui, anksčiau kūrusiam laidą kartu su V. Šerėnu ir dabar tęsiančiam šį darbą, bet sakė, kad „Dviračio žinios“ jau kitokios.
„Kad kažko nėra ir kad kažkas išėjo – tas labai jautėsi ir, nežinau, gal ir jaučiasi visada. Tiesiog kažkas truputėlį kitaip yra. Lyg ir taip panašu, bet kažkas ir truputėlį kitaip. Ne jis veda, tos žinios jau kitokios...“, – sunkiai rinkdama žodžius sakė aktorė.
K. Savickytė-Damanskienė kurį laiką vedė „Dviračio šou“. Aktorė sakė, kad gerbiamas V. Šerėnas jos atmintyje yra išlikęs kaip be galo protingas, diskretiškas ir pagarbus žmogus bei kolega.
„Tuo pačiu jį prisimenu kaip šiltą asmenybę, kuriai tikrai rūpėjo kiti žmonės. Galbūt jis nebuvo labai daugžodžiaujantis, bet, jeigu jis kažką pasakydavo, tai žinodavai, kad jis tai sako ne tik tam, kad tave pamalonintų, o tikrai taip mano ir galvoja“, – nuoširdžiai kolegą prisiminė moteris.
Aktorė sakė, kad tuo metu, kai vedė „Dviračio šou“, kartu su V. Šerėnu ir kitais kolegomis ji matydavosi nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kiekvieną savaitę, mat per savaitę išeidavo net keturios šou laidos.
„Susitikdavome kasdien, o tokių susitikimų metu jausdavosi lengvas pajuokavimas, smagus patraukimas per dantį, bet tikrai neperžengiant ribų. Ką prisimenu, tai bendro darbo lengvumą“.
Pati K. Savickytė-Damanskienė pasakojo, kad vedėjos darbas jai buvo pirmasis toks didelis iššūkis, iki tol ji buvo filmavusis televizijoje ir kine, tačiau tai buvo visai kitokio pobūdžio darbas.
„Vytautas niekada nepamokslavo ir nemokė. Jis buvo žmogus, į kurį nori žiūrėti ir sekti, gerbdamas jo patirtį. Jis niekada negrūmojo pirštu, nebadė klaidų, buvo priimantis ir palaikantis.
Vytautą prisimenu ir dabar, vis praslysta mintys įvairiausiais momentais, pamatau nuotraukas „Facebook“ tinkle, ar susitikus kolegą, nori nenori, prisimeni ir jį. Vytautą prisimenu ir ilgiuosi“, – jautrius žodžius kolegai skyrė aktorė.
Netikėtai prieš dvejus metus mirus V. Šerėnui, jo artimas kolega televizijos laidų ir renginių vedėjas A. Ramanauskas-Greitai vyrui skyrė jautrius žodžius:
„Vytas buvo neapsakomo šarmingumo žmogus. Aš jį labai nuoširdžiai ir stipriai mylėjau. Filmavimai su juo buvo malonumas ir ištisas kvailiojimas ir juokavimas, dėl ko papykdavo filmavimo grupė. Jis buvo aukščiausios prabos humoro jausmo žmogus.“
