Statistika rodo, kad moterys sveikatą yra linkusios tikrintis dažniau nei vyrai, tai yra viena iš priežasčių, kodėl moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai ilgesnė nei vyrų. Būtent dėl to gydytojai ragina ir vyrų nepraleisti prevencinių tyrimų.
Esminiai tyrimai vyrams yra šie: kasmet atlikti kraujo tyrimą, sekti kraujo spaudimo pokyčius, taip pat nuo 50 metų pasitikrinti dėl galimų pakitimų prostatoje ir dalyvauti kitose prevencinių tyrimų ir ankstyvosios diagnostikos programose. Gydytojai įspėja, kad įsisenėjusi liga gali lemti tragiškas pasekmes.
Profesorius, urologas Balys Dainys, vertindamas gyventojų polinkį tikrintis savo sveikatą, teigia, kad kiekvienas gyventojas turėtų mirti „sveikas“, t.y. iki pat gyvenimo pabaigos prisižiūrėti savo sveikatą, laiku apsilankyti pas gydytojus.
„Mes visi norime nesirgti, tačiau tik kai kuriems iš mūsų pasiseka nugyventi gyvenimą sveikiems. Tad vienas pagrindinių tikslų yra tas, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė sutaptų su vidutiniu sveiko žmogaus gyvenimo laikotarpiu“, – kalbėjo profesorius.
Ką ir kada rekomenduojama pasitikrinti vyrams?
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos kelių ligų prevencijos programos aktualios vyrams yra prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Norint pasitikrinti pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.
Edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė atkreipia dėmesį į ligas, kurios gydytojų dar vadinamos „tyliaisiais žudikais“ ir jomis suserga net ir jauni vyrai.
„Aukšto kraujospūdžio liga (arterinė hipertenzija), padidėjęs cholesterolis ir, žinoma, rūkymas – tai veiksniai, vedantys prie staigių infarktų. Net ir jauni vyrai, kurie sako, kad jaučiasi visiškai sveiki ir nesilanko pas gydytojus, nepasitikrina kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje, rūko arba turi antsvorio, darbe patiria stresą, galima sakyti, kad jie yra tarsi „užkoduoti“ patirti netikėtą infarktą“, – kalbėjo gydytoja.
J. Dūdienė atkreipia dėmesį, kad ligos, keliančios didelę riziką vyrų sveikatai, dažnu atveju atsiranda ne staiga, o palaipsniui, ir dažniausiai – dėl ne paties sveikiausio gyvenimo būdo ir nepakankamo dėmesio savo sveikatai. Medikai pastebi, kad jei moterys, bėgant metams, sveikatą ima tikrintis aktyviau, apie vyrus to pasakyti negalima.
„Pastebime, kad vyresnio amžiaus vyrai, kuriems yra jau virš 50 metų, irgi vengia profilaktinių, prevencinių sveikatos programų – neatvyksta atlikti gliukozės, cholesterolio, taip pat prostatos (PSA) tyrimai“, – teigė šeimos gydytoja.
Tiek vyrai, tiek moterys nuo 50 metų yra kviečiami dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. Be to, vyrams patariama neužmiršti atlikti kraujo tyrimų dėl prostatos specifinio antigeno (PSA). Jeigu šis rodiklis yra padidėjęs, įtariama, kad asmeniui gresia prostatos vėžys.
Nuo 40 metų vyrai yra kviečiami kartą metuose dalyvauti širdies kraujagyslių rizikos veiksnių programoje tam, kad būtų atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas. Tai padaryti raginamos ir moterys nuo 50 metų.
Tiesa, gydytoja J. Dūdienė pastebi, kad sveikatos patikrinimo programose nurodytas amžius, kada pacientai kviečiami itin aktyviai, tačiau tai nereiškia, kad jaunesni gyventojai negali atlikti tyrimų.
„Mes visuomet bet kokio amžiaus žmogui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra studentas, ar darbingas 30-metis, galime ištirti gliukozės, cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, atliekami tyrimai nieko nekainuoja, tai apmoka valstybė, kadangi mes visi mokame mokesčius, tad tikrai kiekvienas galime pasitikrinti savo sveikatą
Jeigu laiku pastebėtumėme, kad yra tam tikrų sveikatos pokyčių, tuomet gydytojai konsultuos kiekvieną pacientą, spręs, kokių priemonių, gyvensenos pokyčių tokiam asmeniui reikia griebtis, kad ateityje neišsivystytų tam tikros lėtinės ligos“, – pastebėjo gydytoja.
Gydytojai savo ruožtu gyventojams dar kartą primena atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo įpročius, patariama rinktis sveika gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, nerūkyti, daugiau judėti fiziškai, vartoti mažiau druskos.
Kodėl vyrams itin svarbu pasitikrinti prostatą?
Nors didelė dalis prevencinių tyrimų yra atliekama nepriklausomai nuo žmogaus lyties, B. Dainio pastebėjimu, viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų, kuri kamuoja vyrus, yra su prostata susijusios problemos. Būtent todėl vyrai šiems prevenciniams tyrimams turi skirti daugiau dėmesio.
„Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša tam tikrą turtą – genomą – kurios mes kol kas negalime pakeisti. Taigi genetika yra labai svarbu. Maždaug apie 30–40 proc. vyrų prostatos problemų „atsinešame“ gimdami.
Kalbant apie prostatos vėžio riziką, reikia pastebėti, kad jeigu mes iš anksto tinkamai išnagrinėsime žmogaus genetiką, galėsime įvardyti, kaip tas vyras turėtų elgtis toliau, kaip dažnai jam reikėtų tikrintis profilaktiškai, be to, surasime galimybių atpažinti ir vėliau užkirsti kelią galimoms ligoms.
Apie 15 proc. prostatos vėžio susirgimų yra įgimta. Nors genetikos mes pakeisti ir negalime, tačiau turime priemonių tam, kad būtų sustabdytas vėžio plitimas“, – kalbėjo urologas B. Dainys.
Profesorius ragina visus vyrus neužmiršti apie galimybę pasitikrinti savo prostatą, kadangi tai vėliau gali išgelbėti jūsų gyvybę.
„Yra puiki prostatos vėžio programa, ji veikia, tik vyrų misija yra suskubti pasitikrinti laiku. Anksti nustatytas prostatos vėžys yra puikiausiai išgydomas.
Jeigu tai įsisąmoninsime, vyrai galės sulaukti gilios senatvės ir numirti „sveiki“, – kalbėjo gydytojas.
Jei vyras nežino – artimieji privalo priminti
Nepaisant galimybių ir raginimų pasitikrinti, vis tik vyrai sveikatą tikrinasi nepakankamai dažnai. Nors priežasčių gali būti įvairių, medikai pastebi, kad artimųjų paskatinimas ar priminimas pasitikrinti gali būti esminis veiksnys.
Kaip anksčiau jau rašė naujienų portalas tv3.lt, bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad diagnozavus ligą ir paskyrus gydymą, artimųjų įsitraukimas į gydymą gali tapti itin reikšmingu veiksniu.
Pavyzdžiui, apklausos duomenimis, net ir vaistų vartojimui diagnozavus ligą teigiamos įtakos turėjo šeiminė padėtis. Susituokę ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys pacientai gerokai dažniau vaistus vartoja reguliariai – 58 proc., kai tarp vienišių tokių tik 37 proc. Negana to, tarp turinčių antrą pusę tokių, kurie vaistų nevartoja, nors turėtų, yra vos 9 proc., kai tarp vienišių net dvigubai daugiau – 22 proc.
Gydytoja kardiologė doc. Jolitos Badarienės yra sakiusi, kad sutuoktinis, partneris ar kitas artimasis taip pat turėtų žinoti, kokius vaistus pacientas geria, pasidomėti jo liga, pasakyti, kad vaistai naudingi sveikatai, mažina riziką sunkiai susirgti, patirti komplikacijų.
„Pastebiu, kad pacientai vyrai labai dažnai ateina į konsultacijas su žmonomis. Tai gerai, nes būtent žmonos dažnai vyrams primena apie vaistus, net juos suskirsto dozėmis, sudeda į dėžutes. Tik labai svarbu, kad ir pats pacientas žinotų, ką ir kodėl vartoja, nes geriami vaistai negali būti vien sutuoktinio atsakomybė. Visgi jo ar kitų šeimos narių palaikymas išties būtinas“, – tikina ji.
Gydytojai rekomenduoja reguliariai priminti artimiesiems pasitikrinti sveikatą, skiepytis, o paskyrus gydymą pasidomėti, kaip žmogus jaučiasi, ar vartoja paskirtus vaistus.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
