Sirgti – nevyriška, bent jau toks stereotipas gajus mūsų visuomenėje, turbūt, dėl to nemažai vyrų drovisi kalbėti apie ligas, ypač tokias, kaip šlapimo nelaikymas. Jie tyliai kenčia, vengia viešumos, išranda savo „gydymo“ būdus. Klaidingai manoma, kad šlapimo nelaikymu sergama tik senatvėje arba šią ligą galima ignoruoti. Lietuvoje apie 300 tūkst. žmonių patiria nevalingo pasišlapinimo epizodų. Duomenys rodo, kad iki 60 metų su šlapimo nelaikymo problema susiduria apie 5 proc. vyrų, 16 proc. būdami vyresni nei šešiasdešimties. Net 45 proc. jų nuo šio sutrikimo kenčia kasdien.
„Šis negalavimas dažniausiai susijęs su amžiumi, bet tokia bėda gali varginti ir 40-mečius ar jaunesnius. Šlapimo nelaikymo priežastys tarp jaunesnių ir vyresnių vyrų dažnai būna skirtingos: vyresni vyrai dažniau serga gerybiniu prostatos išvešėjimu, prostatos vėžiu, Alzheimerio liga – tai gali sukelti šlapimo nelaikymą; jaunesni, iki 40-ies metų, vyrai šlapimo nelaikymo epizodų dažniau patiria dėl prostatos uždegimo (prostatito), šlapimo pūslės uždegimų, šlapimo takų infekcijos, lytiškai plintančių ligų“, – sako prof. urologas Balys Dainys.
Anot jo, bet kokio amžiaus vyrus šis negalavimas gali varginti, jeigu jie serga išsėtine skleroze, Parkinsono liga ar kitomis nervų ligomis, cukriniu diabetu, šlapimo pūslės akmenlige, kt. Riziką vystytis šlapimo nelaikymui taip pat didina nutukimas, vidurių užkietėjimas, kai kurie vaistai, rūkymas, narkotikai ir alkoholis. Šlapimo nelaikymas gali išsivystyti ir dėl susilpnėjusio šlaplės rauko raumens, taip pat sergant miastenija – nervų-raumenų liga, kuri pasireiškia raumenų silpnumu – ar dėl sumažėjusio testosterono, kuris reikalingas raumenų stiprumui palaikyti. Šlapimo nelaikymas vyrams, kaip ir moterims, skirstomas į dirgliąją šlapimo pūslę, krūvio arba įtampos šlapimo nelaikymą ir mišrų šlapimo nelaikymo tipą.
„Jauniems vyrams dirglioji šlapimo pūslė gali pasireikšti dėl prostatito, kuriuo neretai susergama atostogų metu, kai vyrai maudosi šaltoje jūroje, po maudynių nepersirengia ir taip „pasigauna“ prostatos uždegimą, kuris be kitų simptomų pasireiškia ir šlapimo pratekėjimu. Anatomiškai prostata yra po šlapimo pūsle, ji tarsi sudaro jos dugną, todėl, kai vystosi prostatos uždegimas, tai negali neatsiliepti artimiausiai „kaimynei“, – pažymi prof. B. Dainys. Dirgliosios šlapimo pūslės požymiai – staigus, nenumaldomas noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti. Krūvio šlapimo nelaikymas pasireiškia, kai šlaplės raukas neatlaiko slėgio, esančio šlapimo pūslės viduje, ir šlapimas išteka. Taip gali atsitikti kosint, čiaudint, juokiantis, keliant, bėgant, kt. Vyrams tokia būklė gali pasireikšti po prostatos, dubens srities organų operacijų, sergant cukriniu diabetu, įvairiomis kitomis jau minėtomis nervų ligomis. Mišrus tipas – kai vargina ir dirgliosios, ir įtampos šlapimo nelaikymas.
Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad šlapimo nelaikymas yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema: šia liga sergantys vyrai vengia dėvėti šviesius drabužius, nejaukiai jaučiasi tarp žmonių, išgyvena dėl nemalonaus kvapo, nuolat bijo, kad šlapimas pratekės ir jų gėdą pamatys aplinkiniai. Itin šios problemos aktualios jauniems, dirbantiems vyrams. Tokie vyrai net per karščius dėvi juodas kelnes, vengia bendravimo, darbo susirinkimų ar posėdžių metu renkasi vietą arčiau durų, kad bet kokiu metu galėtų nevaržomai išbėgti. Atėję į naują įstaigą, visuomet pirmiausiai susiranda tualetą, stengiasi būti kuo arčiau jo.
Šiandieninė medicina siūlo įvairių vaistų šlapimo nelaikymui gydyti: pradedant žoliniais preparatais, medikamentais, leidžiančiais sukaupti daugiau šlapimo, stiprinančiais šlaplės rauką ir kt., baigiant operaciniu gydymu. Daugumai sergančių vyrų nereikalinga operacija ir simptomus galima pašalinti arba susilpninti vartojant vaistus, pritaikius natūralios medicinos priemones bei Kėgelio metodą. Yra ir specialiai vyrams sukurtų higieninių įklotų bei juos prilaikančių kelnaičių, ar vyrams bei moterims tinkamų sauskelnių, kurios pagerina gyvenimo kokybę sveikstant bei užtikrina, kad aplinkiniai juos kankinančios problemos nepastebės. Daugeliu atvejų gyvenimo būdo, mitybos bei šlapinimosi įpročių pakeitimo gali visiškai pakakti, kad šlapimo nelaikymą būtų galima kontroliuoti.
