Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujiėnų tarnyba, LRT.lt Lietuvos medikai per maždaug 15 metų atliko per tūkstantį kaulų čiulpų transplantacijų. Per penketą metų išgyvenamumas susirgus šia liga beveik padvigubėjo. Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad šioje srityje Lietuva itin pažangi, o kitąmet transplantacijoms, už kurias veiksmingesnio gydymo kol kas nėra, žada skirti daugiau lėšų.
Liudas Karnickas – tūkstantasis pacientas, kuriam buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Nors vaikinas sako visada gyvenęs sveikai ir liga užklupusi netikėtai, o gydymo laikas buvęs tamsiausias gyvenime, jis linki, kad ir kitiems pacientams pasisektų taip, kaip jam.
„Aš atsitiktinai susirgau angina, ją išsigydžiau, grįžau į normalų gyvenimą, kankino tik nuovargis, kuris nebuvo niekuo išskirtinis, bet vis tik – dėkui šeimos gydytojui, kuris patarė man pasidaryti kraujo tyrimą. Jis buvo lemtingas. Aš puikiai žinojau, kad kraujo vėžio terapija ir gydymas Lietuvoje yra ypatingai toli pažengę ir mes turime centrą, kuris žinomas regioniniu mastu, ir pacientai atvyksta ne tik iš Lietuvos“, – sako tūkstantasis transplantacijos pacientas L. Karnickas.
Sėkmė priklauso ir nuo donoro
Jį gydęs prof. Laimonas Griškevičius sako, kad per metus transplantacijų atliekama apie 200, o iš viso per beveik 15 metų atlikta jau daugiau nei tūkstantis. Kol kas, pasak jo, nors atsiranda naujų modernių gydymo metodų, šiam pamainos nėra.
„Kaulų čiulpų transplantacijų sėkmė labai priklauso nuo ligos, dėl kurios atliekama transplantacija. Sėkmę galima įvardinti nuo 50 iki 90 proc.: tarkim, jei pacientas serga labai piktybine ūmine leukemija, sėkmė yra 50-60 proc., jeigu serga liga, dėl kurios nesigamina kraujas, sėkmė yra 90 procentų. Didžioji dalis pacientų po transplantacijų tikrai pasveiksta“, – sako Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas.
Pasak medikų, labiausiai transplantacijų sėkmė priklauso nuo donorų paieškos. Lietuvoje devyniems iš dešimties pacientų jis surandamas. Vidutiniškai paieška trunka kiek daugiau nei mėnesį.
„Broliai ar seserys tinka kaip donorai tik maždaug penktadaliui, likusiems pacientams reikia ieškoti donorų, bet negiminingų. Negiminingų donorų ieškome Lietuvos registre, kur yra maždaug 10 tūkst. potencialių donorų, ir pasauliniame registre, kuriame yra beveik 16 mln. potencialių donorų“, – sako prof. L. Griškevičius.
Tyrimai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus galimybės išgyventi, susirgus kraujo vėžiu, Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sako, kad tai didelis Lietuvos gydytojų pasiekimas, o siekiant rezultatus dar pagerinti kitąmet žadama transplantacijoms skirti daugiau lėšų.
„Tai yra didžiulė pažanga. Tai yra didžiulis laimėjimas mūsų mokslininkų. Kaulų čiulpų transplantacija yra labai efektyvus gydymo būdas. Jis sutaupo po to labai daug: jeigu reikia naudoti kitus cheminius preparatus – tai irgi labai didžiuliai kaštai, čia reikia sverti. Mes šiemet išleidom daugiau nei 30 mln. litų būtent kaulų čiulpų transplantacijai. Apskritai transplantacijos programai kitais metais didinsim lėšas“, – sako V. Andriukaitis.
Įveikęs vėžį: kova su kitomis ligos formomis – atsilikusi
Pats išgyvenęs vėžį, nepasidavęs ir aktyviai kovojęs už pacientų teisę į vaistus ir visavertį gydymą, šiandien pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas sako, kad Lietuvos visuomenė vis dar klaidingai mano, jog onkologinės ligos nuo jų pačių nepriklauso.
„Kraujo, pavyzdžiui, tai tikrai neišvengsi, bet populiariausi vėžiai, tokie kaip gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžiai, krūties vėžys – ten prevencinės programos yra labai aktualios. (...) Lietuva turi tokį paradoksą, kad nors bendra onkologinių ligų situacija Lietuvoje – tikrai toli gražu iki patenkinamos, tačiau kraujo vėžio segmentas tikrai gerai sutvarkytas“, – sako Š. Narbutas.
Pasaulio statistika rodo, kad per pastaruosius 20 metų mirtingumas nuo įvairių piktybinių navikų išaugo maždaug 20 proc.: kasmet pasaulyje nuo jų miršta apie 8 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. piktybinių navikų, apie 8 tūkst. žmonių nuo jų miršta.
