„Ligos pradžioje neretai juntamas judesių sulėtėjimas, kartais drebėjimas, šiuos simptomus pirmiausia pastebi tiek pats sergantysis, tiek aplinkiniai“, – teigia gydytoja.
Pasak neurologės, susirgus Parkinsono liga atsiranda ir kiti judesių sutrikimai: einant žmogus gali pradėti vilkti vieną koją, žingsniuojant nustoti judinti rankas, nežymiai pradėti linkti į priekį arba netikėtai atsirasti skubi eisena.
Kiti apgaulingi simptomai
Parkinsono liga pradžioje pasireiškia vienoje kūno pusėje, tačiau ligai progresuojant simptomai apima visą kiną.
„Dažnai pirmieji ligos simptomai gali būti laikomi tiesiog senatvės požymiu. Vis dėto, patarčiau prisiminti, jei vyresnio amžiaus žmogaus eisena kinta, sulėtėja judesiai, tai gali būti ir prasidedančios ligos požymiai.
Kita vertus, jei pastebite tokius judėjimo sutrikimus, kaip drebėjimas, tai ne visuomet reiškia Parkinsono ligos pradžią. Tokiais atvejais svarbu laiku nukreipti pacientą pas neurologą“, – rekomenduoja Vaineta Valeikienė.
Parkinsono ligos stadijos:
1 stadija: pacientui pastebimi lengvi simptomai, kurie paprastai netrukdo kasdienei veiklai. Drebėjimas (tremoras) ir kiti judėjimo sutrikimų simptomai pasireiškia vienoje kūno pusėje. Draugai, šeimos nariai gali pastebėti eisenos, laikysenos ir veido išraiškos pakitimus.
2 stadija: simptomai stiprėja. Tremoras, sukaustymas ir kiti judėjimo funkcijos sutrikimai jau paveikia abi kūno puses. Eisenos ir laikysenos sutrikimai jau yra akivaizdūs. Šioje stadijoje pacientas dar gali gyventi vienas, bet kasdienių darbų atlikimas tampa sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau.
3 stadija: laikoma ligos progresavimo viduriniuoju etapu. Šiai stadijai būdingas pusiausvyros praradimas, judesių sulėtėjimas, didesnė kritimų tikimybė. Nors pacientas dar vis yra savarankiškas, ligos simptomai paveikia jo kasdienius veiksmus: apsirengimą, valgymą, buitį.
4 stadija: simptomai tampa sunkūs ir ribojantys. Pacientas dar gali savarankiškai atsistoti, eiti, bet jau gali prireikti vaikštynės ar pagalbos kasdieniuose darbuose, pacientas nebegali gyventi vienas.
5 stadija: labiausiai pažengusi stadija: kojų sukaustymas gali trukdyti atsistoti, stovėti, eiti. Pacientui reikalingas neįgaliojo vežimėlis arba jis prikaustomas prie lovos. Atlikti bet kokiems veiksmams reikalinga slaugančio asmens pagalba. Pacientui gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai.
Ar įmanoma išvengti ligos?
Dar šiandien Parkinsono ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, kaip ir veiksniai, skatinantys ligos progresą. Gydytojos teigimu, dažniausiai sunku nuspėti, kaip greitai liga gali pažengti.
„Būna pacientų, sergančių Parkinsono liga virš 30 metų, tačiau gebančių gyventi savarankiškai, savimi pasirūpinti, tačiau būna atvejų, kada liga ypač greitai progresuoja, o kodėl taip įvyksta – atsakymo iki šio nėra“, – aiškina medikė.
Parkinsono liga dažniausiai diagnozuojama 60-70 metų amžiaus, tačiau šiandien neretai ligos simptomai pastebimi ir pasiekus 50-ties metų ribą.
Gydytojos teigimu, šia liga suserga ir jauni, 30-ties metų žmonės, tačiau tokius atvejus dažniausiai lemia genetika.
„Parkinsono ligos gydymas yra simptominis, kuris yra gana efektyvus. Susirgus liga ir skiriant atitinkamą gydymą žmogus išlieka darbingas ir neretai aplinkiniams ligos požymiai dar kurį laiką būna nepastebimi.
Be to, nors Parkinsono liga aprašyta prieš 200 metų, iki pat šiandien dar nėra atrasta profilaktikos būdų, kaip šios ligos galima išvengti ar ją atitolinti“, – nurodo Vaineta Valeikienė.
