Baigiantis vasarai šalies kurortiniai miestai jau skaičiuoja atostogų sezono pelnus ir džiaugiasi, kad šie metai buvo kur kas geresni už parėjusius. Palangą, Birštoną ir Druskininkus kaip puikias vietas ramiam ir aktyviam poilsiui vertina net tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokiais tikslais dažniausiai poilsiautojai vyksta į Lietuvos kurortus ir ko juose labiausiai pasigenda svečiai iš užsienio.
Druskininkuose – gydyklų apgultis
Nuo seno mineralinio vandens gydyklomis garsėjantis Druskininkų kurortas džiaugiasi kasmet vis augančiu atvykstančių poilsiautojų skaičiumi. Druskininkų turizmo centro specialistė Ana Kaciun kalbėdama apie tai, kokiais tikslais į šį kurortą dažniausiai atvyksta svečiai, sakė: „Kasmet rengiame turistų apklausas ir prašydami nurodyti kelionės tikslą siūlome rinktis iš kelių variantų: poilsis, gydymasis, verslo kelionės, draugų giminių lankymas ir pan. Daugiausiai apklaustųjų nurodo, kad į Druskininkus atvyksta gydytis ir ilsėtis. Žinoma, reiktų patikslinti, kad ne visuomet žmonės skiria šiuos dalykus: gyvendami sanatorijoje vieni teigia, kad tai poilsis, kiti – kad gydymas.“
Pašnekovės teigimu, renkami ir svečius apgyvendinančių įstaigų duomenys apie nakvynių skaičių: „Ši statistika rodo, kad net 80 proc. visų nakvynių Druskininkuose yra praleidžiamos sveikatinimo įstaigose, apie 15 proc. svečių nakvynei rinkosi viešbučius ir tik 5 proc. nakvojo privačiame sektoriuje.“
Kalbėdama apie tai, kaip ilgai užtrunka svečiai Druskininkuose, turizmo centro specialistė akcentavo, kad pasirinkę nakvynes viešbučiuose dažniausiai mieste vieši apie pusantros paros, o sanatorijose liekama 6-12 nakvynių. „Tokia statistika leidžia daryti prielaidą, kad į Druskininkus žmonės dažniausiai atvyksta dėl sveikatos“, – kalbėjo specialistė.
Daugėja pasiturinčių turistų iš Rusijos
Kalbėdama apie tai, kokie žmonės atvyksta ilsėtis ir pramogauti į Druskininkus, moteris sakė: „Vasarą atvyksta daug jaunų šeimų su vaikais, vyresnio amžiaus užsieniečių – latvių, lenkų poros, kurie turi pakankamai lėšų ilgesniam poilsiui kurorte. Daugėja pasiturinčių keliautojų iš Rusijos skaičius. Lyginant su pernai metais, šiemet svečių iš Rusijos sulaukėme dvigubai daugiau.
A. Kaciun teigimu, savo paslaugų kokybe Druskininkai patenkina net tokių keliautojų kaip suomiai poreikius, tačiau tai, kad į kurortą vis daugiau atvyksta užsieniečių, skatina aptarnavimo sektoriuje dirbančius žmones aktyviau mokytis rusų, anglų, lenkų, vokiečių ir skandinavų kalbų.
Į klausimą, kokie pagrindiniai svečių traukos objektai Druskininkuose, pašnekovė atsakė: „Didžiąją dienos dalį atvykusieji į Druskininkus praleidžia gydyklose, nes sanatorijos talpina iki 1500 žmonių, tad norint, kad visiems būtų atliktos procedūros, jos išdėstomos dienos eigoje. Rusų ir žydų tautybių turistus labai traukia pažintinis turizmas – jie domisi miestu ir jo apylinkėmis, noriai vyksta į Vilnių ar Trakus. Taip pat turistų lankoma sodyba, kurioje galima pasigaminti suvenyrų iš druskos bei A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Atnaujinti ir miesto parkai.“
Pašnekovės teigimu, svečius iš Lenkijos ir jaunesnio amžiaus turistus labiausiai domina Druskininkuose įskūręs vandens pramogų parkas. „Netrukus mieste bus atidarytas dar vienas svečių traukos centras, į kurį tikimės pritraukti naują kontingentą – tai slidinėjimo trasa,“ – kalbėjo pašnekovė.
Savaitgaliai Druskininkuose brangesni
Kalbėdama apie nakvynės Druskininkuose kainas, moteris sakė: „Domėjomės sanatorijų kainomis: užsakant nakvynę su trijų kartų maitinimu ir procedūromis, paros kaina žmogui svyruoja nuo 117 litų iki 300-400. Para viešbutyje su pusryčiais žmogui kainuoja 80-90 litų. Žinoma, kambario viešbutyje kaina priklauso ir nuo įstaigos lygio. Apsigyvenant privačiame sektoriuje paros kaina vienam asmeniui prasideda nuo 25 litų.“
Pašnekovė akcentavo, kad atvykstantys į Druskininkus savaitgaliais moka už apgyvendinimą didesnę kainą nei tie, kurie į atvyksta ilsėtis darbo dienomis.
Maisto kainos, anot pašnekovės, neturi jokio „kurortinio“ antkainio. Miesto kavinės ir restoranai dienos pietus siūlo už 10-12 litų, o prabangesnė vakarienė asmeniui kainuos 30-40 litų.
Į klausimą, kokių pageidavimų ir pasiūlymų pateikia užsieniečiai, užsukę į turizmo informacijos centrą, pašnekovė sakė: „Žinoma, pasitaiko atvejų, kai priekaištaujama dėl kartais atsirandančio kalbos barjero bendraujant su gydyklų personalu. Kalbant apie netradicinius pageidavimus, tai esame sulaukę iš kinų turistų klausimų, kur galima rasti kazino“, – pasakojo pašnekovė.
Dažnai į Druskininkus atvykę turistai naiviai galvoja, kad vos už keliasdešimties kilometrų esančią Baltarusijos respubliką aplankyti labai paprasta: „Užsieniečiai klausia, kaip trumpam be vizų nuvykti į Baltarusiją ir labai nustemba, išgirdę atsakymą, kad taip keliauti jie negalės“, – su šypsena pasakojo A. Kaciun.
Birštonas patrauklus užsieniečiams
Naujam gyvenimui prisikeliantis Birštono kurortas poilsiautojams gali pasiūlyti pigesnes sveikatingumo paslaugas nei Druskininkai, bet tokiais dideliais lankytojų srautais, kaip šis kurortas, kol kas pagirti negali. Birštono turizmo informacijos centro specialistė Rūta Kapačinskaitė kalbėdama apie poilsiautojų srautus, sakė: „Daugiausiai svečių atvyksta į Birštono sanatorijas. Poilsiautojus taip pat domina aktyvus laisvalaikis – dviračių, pėsčiųjų takai bei atgimstantis vandens turizmas.“
Pašnekovės teigimu, kalbant apie į Birštoną atvykstančius poilsiautojus negalima išskirti nei vienos amžiaus grupės – šį kurortinį miestą mėgsta tiek šeimos su vaikais, tiek garbaus amžiaus žmonės.
Birštono turizmo informacijos centro duomenimis, dažniausiai Birštone svečiai vieši apie 1-2 paras.
„Net penktadalį visų į Birštoną atvykstančių poilsiautojų sudaro užsieniečiai. Daugiausiai poilsiautojų sulaukiame iš Rusijos, antroje vietoje pagal svečių skaičių – Vokietija, trečioje – Lenkija“, – kalbėjo R. Kapačinskaitė.
Didėja nakvynės vietų pasiūla
Į klausimą apie nakvynės kainas Birštone, pašnekovė atsakė: „Šiemet smarkiai išaugo nakvynių pasiūla privačiame sektoriuje. Vienam asmeniui nakvynės kaina Birštone privačiame sektoriuje prasideda nuo 25 litų ir gali siekti iki 120-150 litų. Už tokią sumą galima išsinuomoti butą ar apartamentus. Viešbučių kainos parai – nuo 150 litų“
Pašnekovės teigimu, Birštono svečiai pasigenda aktyvesnių pramogų: „Pasitaiko atvejų, kai poilsiautojai pasidomi, kur kurorte organizuojami šokiai ir sako, kad norėtų linksmiau praleisti laiką ir kartais išsakomi skundų dėl maitinimo įstaigų darbo valandų.“
Turizmo centro specialistės teigimu, Birštonas neturėtų gąsdinti kavinių ir kitų viešojo maitinimo įstaigų lankytojų – dienos pietūs Birštone kainuoja apie 10-12 litų.
Palanga kišenę tuština labiausiai
Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Viktorija Jakienė kalbėdama apie atvykstančiųjų poilsiautojų lūkesčius, sakė: „Dažniausiai atvyksta pailsėti, praleisti savaitgalį prie jūros, gamtoje. Taip pat renkasi ir sanatorijas, reabilitacines įstaigas. Jų Palangoje yra 10, tad tai galima daryti ištisus metus.“
Pašnekovės teigimu, dažniausi svečiai – jaunimas ir šeimos: „Jaunimą traukia pramoginiai renginiai, koncertai. Šeimos ilsisi atostogų metu, taip pat savaitgaliais. Dažniausiai atvyksta iš kaimyninių šalių: Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, žinoma, Vokietijos.“
Kalbėdama apie lankytinas Palangos vietas, V. Jakienė sakė: „Traukos objektai išlieka tradiciniai: Botanikos parkas, Gintaro muziejus, Birutės kalnas, Basanavičiaus gatvė, Palangos tiltas. Jaunimas, bei svečiai iš Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos šalių mielai keliauja dviračiais, renkasi aktyvesnį laisvalaikį – plaukimą baidarėmis, vandens turizmą. Poilsį pliaže ir maudynes jūroje mėgsta visi – maži ir dideli.“
Nakvynės kainos Palangoje gerokai skiriasi nuo Birštono ir Druskininkų – už dvivietį kambarį privačiame sektoriuje paros kaina svyruoja nuo 40 lt iki 600 lt viešbutyje, o penkių žvaigždučių viešbutyje, pašnekovės teigimu, išskirtiniai numeriai gali kainuoti 2000 lt už parą.
Ieško striptizo barų ir skundžiasi reklama
V. Jakienės teigimu, kainos Palangos viešojo maitinimo įstaigose kiekvienam pagal kišenę: „Viešojo maitinimo įstaigose galima žmogui pavalgyti už 15 lt (dienos pietūs), daugelis kaviniu-restoranu siūlo dienos meniu.“
Į klausimą, kokių skundų ar pasiūlymų kurorto svečiai išsako turizmo centro specialistams, V. Jakienė sakė: „Skundžiamasi itin garsiai veikiančiais garsiakalbiais pliaže, kurie nuolat garsiai transliuoja reklamas, žmones tai tikrai vargina. Dažnas paklausia apie šviežios duonos, bandelių parduotuvėles-kepyklas, bet jų Palangoje ne itin daug, taip pat nėra galimybių įsigyti spaudos užsienio kalbomis. Daugelis poilsiautojų domisi viešosiomis pirtimis, baseinais, nemokamomis vaikų žaidimų aikštelėmis, deja, neturime ką pasiūlyti. Taip pat Palangoje nėra striptizo barų, tokiu atveju rekomenduojame vykti į Klaipėdą.“
