Reglamento reikalavimų, susijusių su aplinkos pritaikymu riboto judumo žmonėms – senjorams, šeimoms su mažais vaikais ir vežimėliais, neįgaliesiems, įgyvendinimas buvo vis atidėliojamas, kol praėjusių metų rudenį pagaliau susigriebta, kad nepadaryta dar labai daug. Dėl neįgyvendinto reglamento Lietuvai grėsė baudos ir delspinigiai, todėl susidariusi situacija ne kartą svarstyta Vyriausybėje, Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijoje, plenariniuose Seimo posėdžiuose. Kadangi šalyje visą geležinkelių eismą ir infrastruktūrą administruoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), jiems teko ir visa atsakomybė.
LG savo atsakomybės nesikratė, tačiau prašė Seimo pratęsti reglamento įgyvendinimo terminą iki 2024 metų (Seimas tokią galimybę turi). Po audringų debatų, priekaištų, pasiteisinimų ir pažadų sutarimas pasiektas: LG pateikė reglamento įgyvendinimo priemonių planą su konkrečiais įsipareigojimais ir datomis, o Seimas pratęsė jo terminą. Laikas parodys, ar šie įsipareigojimai bus įvykdyti, tačiau kol kas LG savo pažadų laikosi garbingai.
Inventorizacija ir universalus dizainas
Vasario pabaigoje LG neįgaliųjų organizacijų ir Susisiekimo ministerijos atstovus pakvietė į projekto „Geležinkelių paslaugų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus“ bei pačioje bendrovėje atliktos inventorizacijos rezultatų aptarimą. „Susitikimo tikslas, – sakė LG Komunikacijos departamento atstovė Justina Molytė, – yra aptarti LG atliktos inventorizacijos rezultatus, pasidalyti informacija apie tai, kas jau padaryta ir yra daroma, išklausyti pastabas. Galutinius rezultatus pristatysime kovo 31 d. Susisiekimo ministerijoje.“
J. Molytė primena, kad praėjusių metų lapkritį LG, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo LG įsipareigojo kas ketvirtį atsiskaityti, ką jau padarė ir ką darys toliau, išklausyti partnerių nuomones. Susitikimai suplanuoti iki pat 2024-ųjų.
„Užsibrėžėme daugiau, nei reikalauja reglamentas, – sakė LG Korporatyvinės veiklos departamento vadovė Ilona Daugėlaitė. – Pagal reglamentą infrastruktūrą ir paslaugas turime pritaikyti tik riboto judumo žmonėms. Mūsų siekis – kad geležinkelių paslaugos būtų pritaikytos visiems keleiviams: tėvams su mažais vaikais, senjorams ar traukiniu keliaujantiems alergiškiems žmonėms. Todėl kartu su įgyvendinamu reglamentu pradėjome vykdyti minėtą projektą.“
LG atstovė Gabrielė Gustė pristatė pirmuosius bendradarbiavimo su savivaldybėmis rezultatus: „Dalis prie traukinių stočių esančių automobilių stovėjimo aikštelių priklauso mums, dalis – savivaldybėms. Susitikome su visų Lietuvos savivaldybių atstovais, merais, aptarėme galimybę jiems priklausančias aikšteles sutvarkyti pagal universalaus dizaino reikalavimus. Kai kurios savivaldybės baiminasi, kad reikės daug lėšų, kitos, priešingai, ramina, kad jokių didelių investicijų čia nereikia. Reikalinga sąveika, bendras problemos matymas: veikdami atskirai nei mes, nei savivaldybės infrastruktūros nesutvarkys taip, kad ji būtų žmogui patogi, atitiktų universalaus dizaino reikalavimus.“ G. Gustė pristatė naują LG interneto svetainę mobilitytech.lt, skirtą reglamentui įgyvendinti ir čia aptariamam projektui viešinti. Svetainėje bus skelbiama svarbiausia informacija apie atliktus darbus ir naujas paslaugas. Kiekvienas, norintis išreikšti savo nuomonę apie kelionę geležinkeliu, gali užpildyti apklausą „Keleivių su individualiaisiais poreikiais pasitenkinimas kelionėmis traukiniais“. LG darbuotojai prašo anketą pildyti aktyviau, nes iki šiol ją užpildė vos 19 žmonių. Aklieji turėjo priekaištų LG interneto svetainei traukiniobilietas.lt. Naudodami ekrano skaitymo programas jie savarankiškai, be kito žmogaus pagalbos, negali įsigyti traukinio bilieto. LG atstovai užtikrino, kad situacija keičiasi: šiuo metu vyksta viešasis pirkimas naujai bilietų įsigijimo sistemai sukurti. Ją sudarys nauji bilietų automatai, nauja interneto svetainė, mobili programa. Naujoji sistema turėtų pradėti veikti dar šiais metais.
Kai ja serga 1 asmuo iš 10 000
Kai ja serga 1 asmuo iš 700
Kai ja serga 1 asmuo iš 2000
Traukiniai ir infrastruktūra
LG atstovai Gediminas Šečkus ir Tomas Tatarėlis supažindino su traukinių ir infrastruktūros inventorizacijos rezultatais. „Siekėme išsiaiškinti kiekvieno traukinio prieinamumą individualių poreikių asmenims pagal keturis kriterijus: galimybę patekti į traukinį su neįgaliojo vežimėliu, vietą vežimėliui traukinyje, universalų tualetą ir Brailio rašto ar kitos garsinės bei vaizdinės informacijos buvimą ar nebuvimą“, – sakė G. Šečkus.
LG duomenimis, pirmąjį kriterijų atitinka 23 traukiniai iš 68. Tai reiškia, kad nėra galimybės į likusius traukinius įvažiuoti naudojant juose esančią įrangą – reikia papildomo keltuvo. Anot G. Šečkaus, tai daugiausia seni, sovietinių laikų traukiniai, juose specialios įrangos sumontuoti nėra galimybių. „Visuose naujuose traukiniuose galima įvažiuoti į tualetą su vežimėliu, senuose – ne, ir neįmanoma ką nors pakeisti, kol nepakeisime pačių traukinių“, – teigia G. Šečkus. Iki 2024 m. visus senus traukinius LG planuoja pakeisti naujais.
Neįgaliojo vežimėliui skirtą vietą turi 62 traukiniai. Dalyje traukinių vietos vežimėliams sudvejintos su skirtomis dviračiams.
Brailio raštas ir kita reikalinga informacija traukinio viduje reglamento reikalavimus atitinka 63 traukiniuose iš 68. Kurčiųjų atstovai geležinkelininkams turėjo priekaištų dėl informacijos trūkumo gestų kalba. Tokia informacija tampa ypač reikalinga tada, kai kelionėje iškyla nenumatytų situacijų ar kliūčių, pavyzdžiui, kelyje traukinys netikėtai sustoja. Girdintys keleiviai tokiais atvejais informuojami per traukinyje esančią garsinę sistemą, o kurtieji tokios galimybės neturi.
LG atliko ir jos administruojamų traukinių stočių, stotelių bei peronų inventorizaciją. Lietuvoje iš viso yra 130 stočių ir stotelių, kuriose stoja keleiviniai traukiniai. 87 traukinio stojimo vietose sudarytos galimybės į stoties peroną patekti iš miesto, tai yra apie 70 proc. visų traukinio sustojimo vietų. 43 traukinio sustojimo vietose į peroną negalima patekti be laiptelio, o tai jau nesuderinama su universalaus dizaino principais. Inventorizacijos rezultatus pristatęs T. Tatarėlis pateikė ir daugiau skaičių, iš kurių matyti, kad LG infrastruktūros situacija nėra itin prasta, bet dirbti dar reikia.
Pranešti ar nepranešti?
Neįgalieji su LG atstovais diskutavo dėl reikalavimo apie kelionę pranešti prieš 24 valandas. Tiek aklieji, tiek judėjimo negalią turintys žmonės gali papasakoti nemažai istorijų, kai pagalba jiems būdavo suteikiama ir iš anksto nepranešus. Viena vertus, tai rodo LG darbuotojų dėmesingumą ir geranoriškumą, bet pasak pačių geležinkelininkų, nepranešus apie kelionę iš anksto ir įvykus nesklandumams, neįmanoma nustatyti, kuri grandis neatliko savo darbo.
Be to, yra tokių negalių ar specialiųjų poreikių, kuriuos darbuotojui nelengva atpažinti ir įvertinti pagalbos reikalingumą, o tai gali tapti nesusipratimų priežastimi. Daugelio nepageidautinų situacijų galima išvengti apie kelionę pranešus iš anksto. Jau dabar įsigyjant traukinio bilietą galima matyti, ar traukinys pritaikytas neįgaliesiems. „Kai kada matydami, kad vyksta neįgalusis, nepritaikytą traukinį galime pakeisti pritaikytu, – sakė geležinkelininkai. – Negalime garantuoti, kad pakeisime kiekvieną kartą, bet tokia galimybė yra.“
LG teikiamoms paslaugoms daugelis neįgaliųjų priekaištų neturėjo – personalas geranoriškas, dėmesingas, padeda net neprašomas. Apie LG darbuotojus, ypač traukinių palydovus, gerai atsiliepia ir aklieji. „Vasarą važiavau iš Šiaulių į Vilnių, – pasakojo neregė Ugnė Žilytė. – Palydovės nuolat teiravosi, ar nereikia pagalbos. Traukiniui atvykus padėjo nueiti iki pavėžėjo.“
Kelionė po stotį
Su LG darbuotojais J. Molyte ir E. Repšiu leidžiamės į kelionę po Vilniaus traukinių stotį. Kelionė prasideda nuo šalia stoties esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelė priklauso miesto savivaldybei, joje neįgaliesiems numatytos vietos. Maršrutas nuo aikštelės iki įėjimo į stotį pažymėtas specialia linija. Kol kas ji nekontrastinga, skirta tik judantiems vežimėliais ir nieko nesakanti silpnaregiams. LG atstovai neprieštarauja: kontrastinga spalva pažymėtas maršrutas reikalingas ir tai turės būti padaryta.
Prie įėjimo yra pandusas neįgaliųjų vežimėliams, ant sienos – informacijos numeris. Įėję į vidų iš karto atsiduriame prie kasų. Jų kelios, vienos langelis žemesnis nei įprasta, kad būtų patogu sėdintiems vežimėlyje, žemesnio ūgio žmonėms, vaikams. Prie šios kasos – vaizdinė informacija, kad jos darbuotojai turi žinių, kaip bendrauti su klausos negalią turinčiais interesantais. Nuo kasų keliaujame peronų link. Eskalatorius, liftai – jokių nereikalingų laiptų. Keliaujantiems neįgaliesiems, vyresnio amžiaus ar šiaip sunkiai judantiems žmonėms stotyje yra galimybė pasinaudoti neįgaliojo vežimėliu.
Perone jau stovi traukinys Vilnius–Kaunas. E. Repšys rodo užrašus Brailio raštu, esančius prie išorinių traukinio durų, vagono viduje. Tokie tekstai naujuose traukiniuose yra visur, kur kabo užrašai „Tualetas“, „Vanduo“ ir pan. Perone yra mobilus keltuvas, skirtas tiems atvejams, kai traukinyje nėra vežimėlių įkėlimo įrangos.
Kelionę baigiame ten, kur ir pradėjome, – automobilių stovėjimo aikštelėje. Iki 2024 metų tokių kelionių – tikrų ar neakivaizdinių – labai tikėtina, bus dar ne viena.
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.
