• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos alpinistas Aivaras Sajus įkopė į 6856 metrų aukštyje esančią Ama Dablam viršukalnę Nepale, Himalajuose. Daugelio alpinistų nuomone, už aukščiausią planetos kalną Džomolungmą techniškai sunkiau ir sudėtingiau yra pasiekti Ama Dablam – lietuviai čia dar nebuvo užkopę.

REKLAMA
REKLAMA

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Ekstremalas.lt skaitytojams - Aivaro Sajaus pasakojimas. Alpinistas šią savaitę turėtų grįžti į Lietuvą.

REKLAMA

"Kalnai Nepalo Himalajuose yra labai atokūs. Norėdami prieiti prie Ama Dablam papėdės, turėjome penkias dienas lipti į viršų. Pradžia nieko gero nežadėjo, atėjau į bazinę stovyklą su ausies uždegimu, skaudančia gerkle ir aukšta temperatūra. Praleidęs porą dienų bazinėje stovykloje pasijutau geriau. Aklimatizacijai nutariau užkopti ir naktį praleisti pirmoje stovykloje kuri yra beveik 6000 metrų aukštyje.

REKLAMA
REKLAMA

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Užlipęs pasijutau lyg būčiau traukinio partrenktas: galva plyšo iš skausmo ir be perstojo kosėjau. Atkentėjęs gan ūmius aukščio (kitaip vadinama kalnų, –red. pastaba) ligos simptomus, ryte leidausi atgal į bazinę stovyklą kur praleidau kitas dvi dienas. Bazinėje stovykloje laiką leidau su penkių italų komanda iš kurių, tiesa, tik trys pasiekė viršūnę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Nuolat juokaudavome ir tapome gerais draugais. Po dviejų dienų jaučiausi gana gerai. Orų prognozė taip pat buvo palanki kopti. Vėl pajudėjau į viršų. Kiek nerimaudamas dėl tinkamos aklimatizacijos pirmą naktį nutariau praleisti vidutinėje stovykloje, tarp bazinės ir pirmosios.

REKLAMA

Antra dieną vėl užlipau į pirmą stovyklą. Nuo jos iki viršūnės kopimas uola ir ledu gana techniškai sudėtingas. Šį kartą 6000 metrų aukštyje jaučiausi neblogai. Galvą šiek tiek skaudėjo, bet tokiame aukštyje yra normalu.

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Kitą dieną pasiekiau ir antrą stovyklą, kurios vieta labai įspūdinga – ant uolos viršūnės, kur vietos yra vos kelioms palapinėms. Trečia stovykla buvo gana pavojingoje vietoje – po kabančiu ledu. 2006-aisiais metais, daliai šio ledo nulūžus ir sukėlus sniego griūtį, žuvo šeši alpinistai.

REKLAMA

Kalbant apie nelaimes, praėjusių metų lapkritį, gelbėdamas du japonų alpinistus papuolusius į bėdą, sudužo malūnsparnis, abu pilotai žuvo.

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Lapkričio 10-ą dieną praleidęs bemiegę naktį (tokiame aukštyje mažai kam pavyksta užmigti) trečioje stovykloje po maždaug penkių valandų kopimo, pasiekiau kalno viršūnę 6856 metrų aukštyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praleidęs apie pusvalandį viršūnėje, pradėjau leistis tiesiai į antrą stovyklą. Nusileidau apie 19 val. visiškoje tamsoje po keturiolikos valandų kopimo ir leidimosi uolom ir ledu visiškai išsekęs.

Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)Kopimas į Ama Dablam (A. Sajaus asmeninio archyvo nuotr.) (nuotr. Gamintojo)

Vienas įsimintinai nemalonus epizodas įvyko leidžiantis virve, kai koja įsipynė į šalia surištas virves: apsisukau aukštyn galva su sunkia kuprine ant pečių virš 1000 metrų prarajos.

REKLAMA

Gerai, kad greitai pavyko išsipainiot ir išsitiesint, taip pat buvau užsirišęs „auto-bloką“. Jei ne jis, galbūt būčiau nučiuožęs virve į apačią ir to pasekmės būtų liūdnos. Kitą dieną kiek pamiegojęs ir atgavęs jėgas nusileidau į bazinę stovyklą, kur buvau šiltai sutiktas draugų italų.

Kopimas į Ama Dablam ir regėti vaizdai man paliko didelį įspūdį. Techniškai sudėtingas kopimas į kalnus mane vilioja labiau negu paprastas žygiavimas į kalno viršūnę. Net įdomiau už Everestą, į kurį lipa žmonės, neturintys jokios alpinizmo patirties. Nors labai gerbiu ir tuos žmones, nes užkopti į Everestą nėra lengva.

REKLAMA

Kitą pavasarį, jei viskas susiklostys sėkmingai, planuoju užlipti į Kanchanjunga – Nepalo Himalajuose.

Laipiot pradėjau maždaug prieš dešimtį metų, atvykau studijuot į Kaliforniją, JAV. Ten baigiau bakalauro ir magistro studijas. Studijavau šiaurės Kalifornijoje, netoli vienos žymiausių pasaulyje laipiojimo uolom vietų – Yosemite nacionalinio parko. Ten dažniausiai ir laipiojau. Laipiojau taip pat ir į vietines Sierra Nevada kalnų viršūnes. Prieš kopimą į Ama Dablam Nepalo Himalajuose, dvi savaites praleidau Aliaskoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų