Pirmadienį iš Latvijos į Lietuvą persodinti atgabenta širdis, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. 13.54 val. sraigtasparnis, sėkmingai įvykdęs užduotį, grįžo į postą.
„Latvijoje, vienoje iš Rygos ligoninių, konstatavus asmeniui smegenų mirtį ir gavus jo artimųjų sutikimą, buvo pradėtas organų donorystės procesas. Latviai savo šalyje nerado tinkamo recipiento, kuriam atliktų širdies transplantaciją, todėl ji pasiūlyta Lietuvos recipientams“, – pirmadienį pranešė biuras.
Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos Audronės Būziuvienės, pacientui tinkamos širdies Lietuvoje rasti nepavyko.
Medikus iš Santaros klinikų į Rygą ankstyvą pirmadienio rytą nugabeno Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, jis gydytojų komandą su donorine širdimi atgal parskraidino popiet.
„Šiuo metu vyksta širdies transplantacija – donorinė širdis sodinama į ligonio kūną. Pati operacija truks maždaug dvi, tris valandas“, – BNS sakė A. Būziuvienė.
2019 metais Latvija Lietuvai dovanojo septynis donorinius organus: vieną širdį ir šešis inkstus. Lietuva Latvijai – 2018 metais dovanojo vieną širdį ir du inkstus.
Anot biuro, per metus Lietuvoje padaroma apie 12 širdies transplantacijų.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Statistika teikia vilties
Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką, informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais.
Nors organų transplantacijos pradėtos prie 5 dešimtmečius, kiekvienais metais vis įvyksta kažkas, ko niekada nebuvo anksčiau. Taip ir praėjusiais metais tokių įvykių buvo.
Svarbu paminėti, kad organų donorystės tema pernai pradėta aptarinėti aukščiausiu lygiu: siekiant aktyvinti organų donorystės procesą, bendrai diskusijai buvo suburta darbo grupė, kuri turės išsiaiškinti, ko reikėtų, kad organų donorystės ir transplantacijų rodikliai Lietuvoje kiltų, rašoma pranešime spaudai.
Darbo grupės susirinkimuose dalyvauja įvairių institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro (Biuras), Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai, organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujantys medikai, pacientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ nariai.
Iš visuomenei svarbių faktų norėtųsi paminėti, kad 2019 metais užregistruotas donoras, kuris gyvas būdamas buvo pasirašęs sutikimą donorystei.
Nuo 2000 metų, kai buvo įteisinta donoro kortelė, tai jau šeštas donoras Lietuvos istorijoje su donoro kortele. Tokiu atveju mirusio žmogaus artimieji informuojami, kad mirusysis, gyvas būdamas, buvo pareiškęs valią dėl organų donorystės. Kai tokio sutikimo nėra, sprendimą dėl organų donorystės priima artimieji.
Šį faktą minėdami, kviečiame žmones pasikalbėti šeimose apie organų donorystę ir pasirašyti sutikimą – artimiesiems sunkią valandą apsispręsti bus lengviau.
Kalbėdami apie senėjančią visuomenę, turime atkreipti dėmesį, kad ir donorai senėja: smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms: didėja donorų, iš kurių paimami organai transplantacijai, amžius.
Vyriausiam 2019 metų kepenų donorui buvo 77 metai. Šis atvejis paneigia visuomenėje egzistuojantį mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami. Tai yra netiesa: ar organai tinkami transplantuoti, sprendžiama tik po žmogaus mirties atlikus išsamius organų tyrimus.
Praėjusiais metais mūsų šalis aktyviai dalyvavo organų mainuose: į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą registruota 11 Latvijos donorų, iš kurių 5 tapo efektyviais – į Lietuvą įvežti 6 organai. Iš Lietuvos buvo išgabenta 14 donorinių organų. Organų mainai tarp šalių suteikia viltį pasveikti žmonėms ir neužkasti dovanotų organų, kai savoje šalyje nėra tinkamų recipientų
Džiugi praėjusių metų žinia ta, kad po 2 metų pertraukos atlikta plaučių transplantacija.
Statistiniai 2019 metų duomenys
2019 buvo atliktos 172 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, taip pat – 230 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų. Iš viso pernai atliktos 402 transplantacijos. 2018 metais Lietuvoje iš viso atlikta 371 transplantacija: 159 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, 212 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Pernai buvo užregistruoti 107 potencialūs donorai, efektyviais tapo 52 (2018 metais atitinkamai 105 ir 48). Pernai į Lietuvą iš užsienio buvo įvežti 6 donoriniai organai, 2018 metais – 4. Į užsienį pernai buvo išvežta 14 donorinių organų, 2018 metais – 8.
Pernai atliktos 103 inksto transplantacijos (iš jų – 7 iš gyvo donoro), 8 širdies, 17 kepenų, 43 ragenos transplantacijos. Po vienerių metų pertraukos pernai atlikta viena plaučių transplantacija.
Artimųjų prieštaravimas mirusiųjų organus aukoti donorystei pernai buvo 30 procentų (2018 metais – 27 procentai). Dėl kokių priežasčių artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiųjų organų? Dažniausia atsisakymo priežastis – artimieji nežinojo mirusiojo valios ir ištikus nelaimei, artimuosius užgula per sunki našta priimti sprendimą.
Sutikimų donorystei pasirašyta daugiausiai nuo 2000 metų
2019 metais Lietuvoje buvo pasirašyti 3536 sutikimai po savo mirties paaukoti savo organus donorystei – 727 žmonės pasirašė popierines sutikimo formas, 2809 – sutikimus elektroniniu būdu. Palyginimui: 2018 metais Lietuvoje buvo pasirašyta 2700 sutikimų – 613 žmonių pasirašė popierines sutikimo formas, 2087 – elektroniniu būdu.
Iš viso Lietuvoje, 2019 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, sutikimus donorystei yra pasirašę 31 983 gyventojai – 10 765 vyrai ir 21 218 moterų.
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, o taip pat – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos laukia 479 žmonės: 130 laukia inksto transplantacijos, 8 – kasos ir inksto komplekso, 43 – širdies, 8 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 85 – kepenų, 99 žmonės laukia ragenų, 101 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.
Gydytojų mokymai
2019 metai ypatingi dar ir tuo, kad Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu organizavo išvažiuojamuosius mokymus į regionus „Organų donorystės pagrindai“. Per metus buvo suorganizuoti 9 mokymai, kuriuos išklausė 293 dalyviai, jiems įteikti 3 valandų sertifikatai.
Pranešimus apie donorystės ir transplantacijos situaciją Lietuvoje, smegenų mirties diagnozavimą, donoro išlaikymą, pokalbį su mirusiojo artimaisiais skaitė Biuro specialistai.
Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, rinkdami ir analizuodami organų donorystės ir transplantacijos statistiką, stebi tendenciją, kad sutikimą donoro kortelei gauti pasirašančiųjų skaičiai auga, o nesutinkančiųjų dovanoti organus transplantacijai skaičiai nemažėja. Suprantama, kad priimti sprendimą netektį išgyvenantiems artimiesiems labai sunku, ypač kai nežinoma mirusiojo valia. Todėl pokalbis apie organų donorystę šeimoje – ypač svarbus. Sutikimas donorystei – kilnus, netgi šventas darbas, kurį gali padaryti kiekvienas.
Sutikimą užpildyti galima ir internetu: https://ntb.lrv.lt
