„Lietuvoje paplitę bijūnai – ne tik gražūs, bet ir gydomųjų savybių turintys augalai, be to, žmonės juos mėgsta ir dėl to, kad vienoje vietoje jie gali augti labai ilgai“, – sako Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė.
Anot specialistės, tinkamai parinktoje vietoje prižiūrimas bijūnas gali augti 20–30, o kartais – net 50 metų.
Tiems, kurie nori užsiauginti bijūnų, G.Štukienė pataria nesirinkti žemų vietų, kur sniegui tirpstant ar lietingu laikotarpiu žemė užmirksta, užsistovi vanduo.
Dėl drėgmės pertekliaus šiuos augalus dažnai užpuola puvinys. Kadangi bijūnai labai ilgai auga nepersodinti, prieš sodinant reikia labai kruopščiai paruošti duobę, pasirūpinti trąšomis.
Tinkamiausias metas persodinti bijūnus – rugpjūčio antroji pusė – rugsėjo pradžia. Šie augalai mėgsta saulėtą vietą. Ūksmėje auginami nežydi arba labai menkai žydi.
„Bijūnams netinka žemos vietos, kur sniegui tirpstant ar lietingu laikotarpiu žemė užmirksta ir užsistovi vanduo, – pasakojo specialistė. – Geriausia sodinti lengvo priemolio, su giliu podirviniu vandeniu, derlingoje, nerūgščioje ir giliai įdirbtoje dirvoje.
Sodinimo metais geriau laikyti juodą pūdymą ir stengtis naikinti piktžoles. Jei bijūnai nežydi, kerą reikia rudenį iškasti ir padalyti į keletą dalių, jei yra pakankamai žiedpumpurių, ir persodinti.
„Jei matote, kad yra kokių nors pažeidimų, naudokite fungicidus. Atsiminkite, kad pagrindinė ligų priežastis – užsistovėjęs vanduo, – sakė G. Štukėnienė. – Kadangi būna atšilimų, atšalimų, puviniai pažeidžia ne tik šaknis, bet pereina į lapus, paskui – į žiedus, ir augalas nežydi.“
Kai nėra lietaus, bijūnus būtina palaistyti. Šioms gėlėms daugiau drėgmės reikia rudeniop, kai pradeda formuotis kitų metų žydėjimo pumpurai. Jei lietaus trūksta, reikėtų laistyti gausiai, išpilti 2–4 kibirus vandens ant vieno kero, tada kitais metais bijūnas gražiai žydės.
Sodinant į duobes reikia įdėti pakankamai trąšų, komposto žemės ir molio. Duobės turėtų būti 60–70 centimetrų gylio. Kad ant šaknų neslūgsotų vanduo, reikėtų padaryti drenažą – užpilti rupesnio žvyro ar smėlio.
Taip pat rekomenduojama į kiekvieną duobę įberti apie 200 g kaulų miltų, iki 200 g superfosfato, kalio chlorido. Augalas toje pat vietoje augs ilgai, todėl reikėtų, kad tam tikrų maisto medžiagų pakaktų ilgesniam laikui.
Nerekomenduojama bijūnų sodinti arti vienas kito – tarp krūmų turėtų būti bent jau metro atstumas. Dar reikia paminėti sodinimo gylį. Vieni pasodina juos per aukštai, todėl iškyla pumpurai, o kiti – per giliai. Virš žiedinių pamatinių pumpurų turėtų būti 3–5 cm dirvos sluoksnis, tada jie saugiai peržiemos, o pavasarį vėl sužydės. Pasodinus reikėtų žemę apie bijūną gerai prispausti, o dar geriau – palaistyti. Kai žemė sukrinta, reikėtų vėl jos užberti.
Arvydas Urba
