Albert prisimena, kad projekto idėja jam prisisapnavo. Pabudęs jis, kaip pamena, riebiai nusikeikė, tačiau iš pradžių pagalvojo, kad tai nėra įmanoma. Vėliau nutarė visgi pabandyti.
„Šiuo projektu siekiu kelių tikslų. Visų pirma, aš noriu surengti parodą. Turiu daug įdomių nuotraukų, bet neturėjau toms nuotraukoms bendros minties ar idėjos. Taip pat aš norėjau pradėti nuo kažko, kas užkabina žiūrovą, kas suteikia jausmus, pasakoja istoriją, kas yra sąlyginai nauja. Šis projektas man pasirodė įdomus, o pasižiūrėjus „Google“ neradau panašaus projekto – tiksliau, radau kelis, tačiau jų išpildymas buvo labai prastas.
Aišku, yra pornografija, bet tai yra absoliučiai kita sritis ir aš norėjau visiškai nuo to atsiriboti – dėl to pas mane nėra nei nuogo kūno (tik vienoje nuotraukoje yra šiek tiek daugiau nei kitose) , fotografavau tik veidą ir skirtingose aplinkose – kad nuotraukos fotografiškaii būtų pakankamai stiprios. Ieškojau įdomios vietos, tinkamos šviesos – iš vienos pusės tai buvo gyvenimiška, iš kitos pusės – kažkie ir dirbtina“, – pasakoja dešimtmetį profesionalia fotografija užsiimantis Albert.
Jis taip pat sako, kad nori išleisti knygą, kurioje būtų apie 80-100 orgazmo fotografijų. Šiuo metu Albert turi 28 nuotraukas. Modelių likusioms fotografijoms jis ketina ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Kaip ieškojo merginų
Albert sako, kad jis išsiuntinėjo tikrai daug laiškų – didžiausia paieška vyko per „Facebook“ draugų drauges – ir 1-2 iš 10 merginų jam pasakė „taip“.
„Parašiau apie 150 laiškų ir gavau apie 20 teigiamų atsakymų. Rašiau praktiškai nepažįstamoms moterims. Ieškojau atsitiktiniu būdu, nesirinkau grožio etalonų – man tiesiog reikėjo drąsių merginų/moterų, turinčių meninę sielą ir kurios sutiktų dalyvauti. Kai kurios atsakydavo „labai įdomiu, ačiū, bet aš negaliu“ ir pan., kitos visai nieko neatsakydavo, o trečia grupė sakydavo „ok, man tinka“.
„Facebook“ privalumas yra tas, kad tos moterys matė, kad esu fotografas, žmogus, turintis praeitį, o ne koks iškrypėlis“, – pasakojo Albert.
Kaip vyko fotosesijos
Pašnekovas pasakoja, kad fotosesijos buvo skirtingos, užtrukdavo ne vienodą laiko tarpą ir merginos vienos galėdavo atsipalaiduoti ir šalia fotografo, kitom reikėjo, kad jis pasišalintų, užstatęs automatinį fotografavimą.
„Iš pradžių ieškodavome vietos – sėsdavome į automobilį, važiuodavome ir pasikliaudavome atsitiktinumu ir įkvėpimu. Suradę vietą sudėliodavome kadrą – tas užtrunka. Važiuoti galėdavome ir dvi-tris valandas, kol surasdavome kažką įdomaus, kadro sudėliojimas – irgi apie valandą. Skubėti mums nebuvo kur, nes reikėjo padaryti tik vieną kadrą. Kai baigdavau savo darbą, ateidavo moterų eilė.
Kai kurios jaudindavosi, kai kurios jaudindavosi ir seksualine prasme. Mano darbas – stovėti su fotoaparatu. Kartais, tiesa, fotografas būdavo ant stovo ir pats fotografuodavo kas sekundę, o aš pasišalindavau. Kartais stovėdavau su pačiu fotoaparatu ir merginos masturbuodavosi prie manęs. Tik tiek, kad joms nereikėjo nusirenginėti, o aš buvau susikoncentravęs į jų veidą, kaip nepražiopsoti kadro, kad šviesa nepasislinktų ir pan.“, – kalbėjo Albert.
Drąsos apraiška
Fotografas sako, kad iš pradžių jam buvo kažkiek keista – nes akimirka tikrai labai intymi, tačiau paskui jis prie to priprato.
„Šis projektas buvo drąsos apraiška – tiek man, tiek merginoms. Kalbant apie masturbaciją, psichologai jau seniai yra pasakę, kad tai yra sveika ir gerai, ragina žmones tuo užsiimti ir nesukti sau galvos, bet mūsų visuomenėje vis dar yra nuomonė, kad tai yra ir nuodėmė, ir dar kažkas negero.
Iš vienos pusės turėjau tokį vidinį nusistatymą, kad ta tema man yra įdomi, bet ilgainiui aš supratau, kad seksas persikelia į virtualią realybę – partneriai vienas kitam siunčia labai daug erotinio pobūdžio nuotraukų, kai nėra arti vienas kito. Iš esmės tie veidai, kuriuos aš nufotografavau, yra vienišo „sekso“ veidai“, – kalbėjo Albert.
Pašnekovas sako, kad iš jo fotografuotų moterų tik viena po to paprašė tos nuotraukos nenaudoti – mat ji, kaip teigia Albert, pakeitė darbą ir dėl naujojo darbo pobūdžio nenorėjo viešinti tos nuotraukos. Juokiasi iš kritikos
Iššaukiančio projekto sumanytojas neslepia, kad nemažai daliai visuomenės jo projektas yra nepriimtinas, tačiau iš kritiškų komentarų jis tik pasijuokia.
„Ne vienas komentatorius yra sakęs, kad kitas mano žingsnis tuomet turėtų būti fotografavimas ant unitazo, bet tokie komentarai tik parodo, apie ką pats žmogus galvoja ir kokie jam vaizdiniai kyla.
Mano projektas skirtas plačiajai visuomenei, tačiau jis neskirtas jai patikti. Projektas skirtas tam, kad žmogus susimąstytų ir kažkas jo viduje pasikeistų. Tie žmonės, kurie neigiamai komentuoja – jie, ką nesimasturbuoja? Arba dar įdomiau būna, kad žmogus pradeda moralizuoti, kai pats vaikščioja į kairę ir į dešinę“, – kalba jis.
Ką suprato
Albert sako, kad tiek šio projekto metu, tiek per visą gyvenimą jis apie moteris suprato štai tokį dalyką: seksualumo tema joms yra nesvetima.
„Kai buvau paauglys, labai daug sportavau – treniravausi šešis kartus per savaitę po tris valandas per dieną, tad aš apie mergaites žinodavau mažai. Paskui tas keitėsi ir man įdomiausias atradimas buvo tai, kad moterys, pasirodo, yra seksualios ir joms seksualumo temos nėra svetimos“, – kabėjo 43-ejų fotografas.
Publikavo pasaulio žiniasklaida
Galiausiai Albert džiaugiasi, kad šis projektas padėjo jam įgyvendinti vieną iš savo gyvenimo profesinių tikslų.
„Šis projektas man davė drąsos, davė supratimą, kad, būdamas paprastas Lietuvos žmogus, galiu padaryti kažką, kas būtų pastebėta pasaulyje. Šis dabar buvo pirmas toks, kurį pastebėjo pasaulyje. Tai ir buvo vienas iš mano tikslų“, – kalba vyras, kurio moterų orgazmo fototgrafijos buvo išpublikuotos pasaulinio garso leidiniuose.
Kalbant apie orgazmų fotografijos projekto tęsinį, Albert ruošiasi bendrauti su skirtingų šalių žiniasklaida, kad jam padėtų surasti etninius modelius – iš Japonijos, Brazilijos ir pan. „Jeigu merginos nori prisijungti prie mano projekto, drąsiai gali parašyti“, – šypsosi fotografas.