Ir dar daugiau mamos išsilavinimas – kuo mama labiau išsilavinusi, tuo jos vaikutis gims didesnis.
Vilnietė Agnė ką tik grįžo iš gimdyklos ir dabar su vyru džiaugiasi mažyliu. Namuose sesės jau laukia dar viena, jau kiek ūgtelėjusi, vilniečių dukrytė.
Pernai Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre buvo daugiausiai gimdymų visoje Lietuvoje – daugiau nei pusketvirto tūkstančio. Ir ne šiaip sau vaikų, pasirodo, – mūsų naujagimiai yra penkti pagal didumą visame pasaulyje.
„Mes, lietuviai, esam tarp aukštaūgių, taip pat mūsų vaikučiai, naujagimiai patenka į penketuką didžiausių vaikų pasaulyje. Didžiausi vaikai yra švedų, norvegų, taip pat labai dideli vaikai yra estų, latvių ir mūsų“, – sako VU Medicinos fak. Anatomijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.
Jau ne vieną dešimtį pasitinkantį į pasaulį ateinančius mažylius profesorė Gražina Drąsutienė kasdiene savo praktika patvirtina mokslininkų žodžius.
„Mes esam visi šiauriečiai, esam visi didesnio ūgio, galbūt stambesnių kūno formų žmonės ir mūsų vaikai taip pat yra panašūs. Maždaug apie 15–16 procentų gimsta vaikų, kurių kūno masė viršija 4 tūkstančius gramų“, – tikina prof. Gražina Drąsutienė.
O du procentai gimstančių mažylių yra didesni nei puspenkto kilogramo. Kodėl tokie dideli? Žinoma, jeigu mama gimė keturių kilogramų, tėtis – puspenkto, nedidelė tikimybė, kad vaikutis gims mažas. Tačiau ilgus metus vyravusi nuomonė, kad naujagimio dydis priklauso nuo paveldėtų genų, bliūkšta. Mat, pasak mokslininkų, pastarąjį dešimtmetį nustatoma, kad išorinės sąlygos pradeda imti viršų.
Taigi iš pradžių turi įtakos, kiek būsimi tėvai turi pinigų, tačiau priartėjus prie tam tikros ribos būsimo vaikučio dydis ima priklausyti nuo mamos išsilavinimo, proto.
Mokslininkai nustatė, kad ekonominės krizės taip pat turi įtakos naujagimių dydžiui. Nagrinėję 1998–2000-ųjų duomenis ir 2008–2009-ųjų, kai buvo jaučiama krizė, mokslininkai aptiko nenuginčijamą ryšį.
Tiesa, gimsiančio naujagimio dydis priklauso ir nuo tėtės. Tačiau visai kitu aspektu – nuo jo fizinio aktyvumo. Taigi norint, kad vaiko svoris būtų kuo optimalesnis, vyrams reikia būti fiziškai aktyviems, daug judėti, o mamoms kaip tik – nepersistengti, o ir daugiau miegoti.
Tyrę Lietuvoje gimstančius skirtingų tautybių vaikus mokslininkai nustatė, kad jų dydis pagal tautybę labai skiriasi. Taigi dideli vaikai – gerai? Pasak medikų, vis tik geriausia vidutinio svorio. Neretai tokie gimdymai baigiasi operacijomis. O keturių ir daugiau kilogramų gimstantys vaikai gali priklausyti didesnės rizikos grupei.
Gimę dideli ir užaugame didesni. Tai gal ir ilgiau gyvename? Tačiau čia mokslininkai negali paguosti – aukštaūgės tautos nėra ilgaamžės, ilgiausiai gyvena žemaūgės – Japonijos ir Singapūro gyventojai.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
