Įvairiose televizinės pokalbių laidose neretai galima išvysti unikalius pašnekovus. Tačiau jeigu laidos tema sukasi apie grožio chirurgiją ir įvairias procedūras, tokiais atvejais neretai televizorių ekranuose galima pamatyti lietuviškuoju Kenu vadinamą Lauryną Dubrovskį kartu su savo mama Rima Dubrovskiene.
53-erių moteris neketina slėpti – ji atsikratė net 70 kg, pasiryžus skrandžio apylankos operacijai. Po operacijos, atsiradus norui gražėti, R. Dubrovskienei buvo atlikta ir ne viena grožio procedūra. Dar prieš trejus metus su antsvoriu kovojusi moteris, šiandien kaip niekada anksčiau žydi ir džiaugiasi kiekviena gyvenimo diena.
Rima, šiandien jūs atrodote iš tiesų nuostabiai, tikriausiai seniai matyti žmonės jūsų net neatpažintų. Kas jus paskatino ryžtis tokiems išvaizdos pokyčiams?
Nuo mažens buvau stambi, tačiau kritinę ribą pasiekiau maždaug prieš ketverius metus, tuomet svėriau apie 145 kilogramus. Išbandžiau viską: įvairias dietas, grikius, nevalgymą po 18 val., kalorijų skaičiavimą – tačiau svoris vis sugrįždavo.
Mano sūnus filmavo vieną skrandžio apylankos operaciją ir vėliau pilvo chirurgui Almantui Maleckui papasakojo apie mane. Gydytojas tuomet pasiūlė pas jį atvažiuoti konsultacijai.
Prie ryžto operuotis prisidėjo ir sveikatos problemos?
Taip, kai svėriau daugiau, atsirado ir padidėjęs kraujospūdis, išsivystė II tipo cukraligė. Nuolatos skaudėdavo nugarą, sunkiai vaikščiodavau ir dusdavau, negalėjau net dirbti. Anksčiau domėjausi ir skrandžio žiedu, tačiau tokia operacija tais laikais buvo brangi, o ir alkio jausmas po jos niekur nedingsta. Man svarbiausia buvo, kad niekada nesijausčiau alkana.
Nuvykus pas gydytoją, sužinojau, kad yra keturios skirtingos skrandžio operacijos. Kadangi aš sirgau cukriniu diabetu, gydytojas patarė rinktis būtent skrandžio apylanką.
Tikriausiai ir pasiruošimas šiai operacijai užtrunka ne vieną dieną. Kaip jai ruošiatės?
Prieš operaciją reikėjo išsitirti, ar skrandyje nėra tam tikros bakterijos, todėl buvo atlikta gastrokopija. Taip pat konsultavausi su endokrinologu. Prieš operuojantis, turėjau atsikratyti penkių kilogramų, kad gydytojui lengviau būtų operuoti.
Kokio režimo turėjote laikytis po operacijos?
Ligoninėje tris dienas gėriau tik vandenį, o grįžus į namus, reikėjo savaitę laiko valgyti tik skystą maistą: jogurtus bei sultinius. Valgyti turėjau lėtai – apie dvidešimt minučių, dar po savaitės galėjau pradėti valgyti tyreles.
Po operacijos privalėjau valgyti penkis kartus per dieną, tarp skysčių ir kieto maisto, darant pusvalandžio laiko pertrauką. Taip pat atlikus skrandžio apylankos operaciją, reikia gerti ir papildomus vitaminus su padidintu kiekiu geležies.
Atlikus tokią operaciją, tikriausiai pasikeitė ir jūsų mitybos režimas. Kaip maitinatės dabar?
Nuo operacijos praėjo jau treji metai, todėl valgau beveik viską, tačiau mano porcijos labai mažos. Galiu pasakyti atvirai, kad penkis kartus per dieną man nelabai pavyksta valgyti, nes nejaučiu tokio didelio alkio jausmo, o ir neretai pati pamirštu pavalgyti. Kartais pasidaro šiek tiek silpna, todėl tokiais atvejai užkandu, kitaip nukristų cukraus kiekis organizme.
Dabar esate net 70 kg lengvesnė. Kaip pasikeitė jūsų sveikata, atsikračius nereikalingų kilogramų?
Svorio atsikračiau per metus laiko. Kadangi nukaro pilvo oda, teko atlikti ir plastinę pilvo operaciją. Ją man atliko gydytojas Donatas Samsanavičius.
Anksčiau sirgau cukralige, tačiau dabar vaistų nebereikia naudoti. Anksčiau į parduotuvę eidavau su vežimėliu, o ir į polikliniką nuveždavo tik vyras. Dabar renkuosi ne automobilį, o visur stengiuosi eiti pėsčiomis, todėl per dieną nueinu po 10 tūkst. žingsnių. Gyvename ketvirtame aukšte, anksčiau užlipdavau ir dusdavau, negalėdavau nueiti net iki tualeto neuždusdama.
Savo išorinius pokyčius pajutote ir viduje?
Pasikeitė drabužiai, atsirado noras gyventi ir puoselėti savo grožį. Tokiais pokyčiais džiaugiasi visa šeima. Praėjus jau trims metams, net ir patys nebeprisimename, kad buvau tokia stambi.
Kai gatvėje pamatau stambų žmogų, norisi prie jo prieiti ir papasakoti, kad yra galimybė gyventi kitokį gyvenimą. Vienaip ar kitaip, stambaus žmogaus gyvenimas yra trumpesnis ir baigiasi liūdnai.
Prie jūsų išvaizdos pokyčių prisidėjo ne tik plastinės operacijos. Jūs net neketinate slėpti, kad taip pat naudojate ir veido injekcijas, tiesa?
Taip, atsiradus norui gražėti, pasidariau visus permanentus – antakių, vokų kontūrų, lūpų. Nusipjoviau ir akių vokus, kurie buvo užkritę. Renkuosi ir veido injekcijas, kurios patempia veidą.
Stengiuosi visais būdais jaunėti ir gražėti – juk atsirado noras gyventi! Jeigu anksčiau egzistavau, tai dabar norisi gyventi ir siekti kuo daugiau.
Jums atliktų procedūrų sąrašas – iš tiesų įspūdingas. Tikriausiai tam skiriate daug savo lėšų?
Kadangi esu bedarbė, mane lepina sūnus. Jis man labai padeda. (šypteli)
Su savo sūnumi, vadinamuoju lietuviškuoju Kenu, drąsiai kalbate įvairiose televizinėse laidose. Ar nesibaiminate neigiamų komentarų ir nepriimate jų į savo širdį?
Žinote, kai buvau stambi, sulaukdavau daug neigiamų komentarų, kuriuos priimdavau giliai į širdį ir labai pergyvendavau. Tačiau prasidėjus išvaizdoms pokyčiams ir pakalbėjus su sūnumi, supratau, kad į juos neverta kreipti dėmesio.
Net ir neigiami komentarai yra komentarai, todėl tai reiškia, kad žmonėms esi įdomus.
