„Jis mane vežiojo po miestą ir aš buvau tokioje baimėje… Kai aš dabar pagalvoju, tai jis net galėjo sukelti avariją, nes jis buvo tokioje būsenoje… Kažkur sustodavo, kryžiukus kalendoriuje žymėjo, kur mes lankėmės, su tuo žmogumi. Nuvežė į krūmus, rodė, kokiomis dienomis mes čia buvome su tuo vyru“, – šiurpius prisiminimus atskleidė moteris.
Barniai šeimoje prasidėjo vos atšventus vyro penkiasdešimtmetį, o neilgai trukus Valentinos mylimojo elgesys kardinaliai pasikeitė. Jis pradėjo perdėtai rūpintis savo išvaizda, o savo žmoną įtarinėti neištikimybe. Netrukus tai net peraugo į smurtą.
„Vyras labai mane mylėjo ir sugrioviau aš jam gyvenimą. Ir aš, ir jis mane mylėjo. Visiems buvome pavyzdys ir visi draugai buvo baisiame šoke“, – tikina Valentina. Anot jos, ji iškart pastebėjo, kad po jubiliejaus jos vyras pradėjo perdėtai rūpintis savimi. „Dabar jis lanko grožio procedūras ir rengiasi gražiai, tikrai seniau taip nesirengė, nors aš stengdavausi, kad jis gražiai apsirengtų, bet dabar jaunatviškiau rengiasi“.
Šia istoriją išgirdęs žinomas psichologas Olegas Lapinas įsitikinęs – tai vidurio amžiaus krizė. Išeitis Valentinai, pasak psichologo, labai netikėta – sutikti su vyru ir pripažinti jo išgalvotus kaltinimus neištikimybe.
„Paranojiški žmonės neabejoja savo prielaidomis, jie ieško įrodymų joms. Vėliau grįžai, kvapas ne toks, ne taip žiūri į mane, telefonas išjungtas, plaukai ant tavęs, tikrina apatinius, seka – pradeda visą veiklą. Kaip bebūtų keista, sužinojus ne tiesą, paranojiškas žmogus nurimsta, sako aš taip ir maniau. Labiausiai paranojišką žmogų erzina būtent neigimas, nes jis jau neabejoja, jam tiktai reikia įrodymų. O abejojimas paremtas tuom, kad kita pusė teisinasi“, – Valentinai patarė O. Lapinas.
Reportažą apie vyrų vidurio amžiaus krizę žiūrėkite:
