Atsisveikinimas su profesoriumi Kęstučiu Vitkumi vyksta nuo 12 valandos, Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje, Tolminkiemio g. 4. Šventosios Mišios bus aukojamos 18 val.
Visų atvykstančių prašoma laikytis karantino reikalavimų, saugoti save ir aplinkinius. Mišių transliaciją taip pat bus galima stebėti tiesiogiai Šv. Juozapo bažnyčios paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle.
Tęsiant mylimos prof. K. Vitkaus žmonos a. a. Daivos Vitkienės-Reimerytės tradiciją, Profesoriaus artimieji prašo, kad atvykstantieji atsisveikinti su profesoriumi vietoje gėlių pasirinktų atnešti auką, kuri bus skirta Vitkų šeimos remiamoms parapijos daugiavaikėms šeimoms. Atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT687300010146082675 (Vilniaus Šv. Juozapo parapija).
Profesoriaus Kęstučio Vitkaus laidotuvės vyks tik artimiausių šeimos narių rate.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete.
Prof. Kęstutis Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjera atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
„Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma šeimos pranešime.
Savo užuojautą išreiškia ir prisiminimais dalinasi artimi profesoriaus kolegos.
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus: „Jis buvo visapusiška asmenybė“
„Sudėtinga kalbėti netekties momentu apie šį žmogų. Tačiau apie šį Žmogų, mokslininką, praktiką, kuris kartu su tėvu docentu Mečislovu sukūrė. Tai yra didžiausias nuopelnas, kad mikrochorurgijos mokykla Lietuvoje buvo įsteigta šių dviejų žinomų mokslininkų praktikų.
Profesorius, kiek man atmintis leidžia prisiminti, visada buvo fanas savo srities ir savo praktinio darbo, mokslinių tyrimų. Tai yra žmogus, kuris visa dūšia buvo paniręs į tą veiklą, domėjosi ja, išmanė ir perdavė mūsų jaunimui – tiek studentams, tiek rezidentams“.
Profesorius A. Utkus prisimindamas K. Vitkų sako, kad jis buvo ne tik mokslininkas, bet ir visuomenininkas, kuris pasirūpino, kad jo paties mokytojo, buvusio VU medicinos fakulteto dekano Gintauto Česnio atminimas būtų įamžintas fakultete.
Profesoriaus Kęstučio dėka buvo sukurtas reljefas. Manau, kad labai svarbus momentas, kad buvo prisimenami ir mokytojai. Manau, kad ir dabar kalbėdami apie išėjusį į amžinybę profesorių, jo mokiniai taip pat pasistengs nepamiršti ir prisiminti profesoriaus darbus ir jo iškilų asmenį“, – sako A. Utkus.
Prisimindamas K. Vitkų, medicinos fakulteto dekanas sako, kad K. Vitkus visuomet turėdavo idėjų, minčių apie mokslinius tyrimus, vadovėlių leidimą studentams ir rezidentams.
„Jis buvo visapusiška asmenybė, kuri darbavosi ne tik, kaip savo srities specialistas, bet ir kaip aktyvus visuomenininkas, puoselėtojas tradicijų ir panašiai.
Prisiminimas pirmas visada būna labai sunkus, nes susitaikyti su šia mintimi ir kalbėti apie žmogų, kuris visai neseniai buvo šalia, sunku. Matydavai, kaip jis atvažiuoja į darbą, o staiga pamatai, kad nebėra to žmogaus. Labai liūdna“, – sako A. Utkus.
Plastikos chirurgas Darius Radzevičius: „Vitkus visada buvo besišypsantis, geros nuotaikos, puikus savo srities specialistas“
Plastikos chirurgas Darius Radzevičius sako, kad su chirurgu Kęstučiu Vitkumi susipažino dar studijuodamas ir savanoriaudamas Raudonojo kryžiaus ligoninėje, mikrochirurgijos skyriuje. „Aš puikiai atsimenu profesorių Vitkų, dar tuo metu docentą Vitkų, kaip žmogų, kuris man davė visas galimybes mokytis, tobulėti, asistuoti, žiūrėti, dalyvauti skyriaus veikloje.
Man, kaip jaunam studentui, tai buvo didžiulė mokykla. Vitkus visada buvo besišypsantis, geros nuotaikos, puikus savo srities specialistas, atliekantis pačio aukščiausio lygio sudėtingiausias operacijas. Man, kaip jaunam žmogui, tai buvo nežmoniška siekiamybė, pavyzdys“, – prisiminimais dalijosi D. Radzevičius.
D. Radzevičius pabrėžė, kad chirurgija yra rankų amatas, ir žmogus, nemylintis šio darbo, negalėtų tapti puikiu gydytoju. Tačiau jis išskyrė ir dar keletą savybių, kurios, pasak jo, išskyrė chirurgą K. Vitkų iš kitų.
„Jam patiko operuoti, jam patiko daryti tai, ką jis darė. Be jokios abejonės jis turėjo ir nežmonišką užsispyrimą. Tam, kad sėdėtum prie operacinio stalo 8, 10 ar 12 valandų, reikia turėti didelę kantrybę ir užsispyrimą, galų gale netgi fizinę ištvermę“, – sakė D. Radzevičius.
Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas dr. Nerijus Jakutis: „Jis buvo mano mokytojas“
Chirurgą K. Vitkų gražiais žodžiais atsimena ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas dr. Nerijus Jakutis. Jis sako, kad tokio chirurgo, kaip K. Vitkus, Lietuvoje nebuvo, ir vargu, ar bus.
„Jis buvo mano mokytojas, jis buvo daugelio mokytojas. Nesumeluosiu pasakydamas, kad tokio plataus matymo rekonstrukcinio chirurgo Lietuvoje nebuvo ir abejoju, kad bus. Jis problemas matė labai plačiai ir jis galėjo jas chirurginiu būdu spręsti nuo – iki, labai plačiam diapazone. Dabar mes specializuoti, o jis buvo kompetentingas visur“, – pasakojo N. Jakutis.
Jis taip pabrėžė, kad būtent Kęstutis Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi buvo rekonstrukcinių operacijų pradininkai Lietuvoje. „Jis buvo galūnių replantacijų, įvairių sudėtingiausių rekonstrukcinių operacijų pradininkas, ir tuo metu tokios pagalbos niekur nebuvo. Nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Pacientai keliavo iš Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities. Visa tai išsivystė į rekonstrukcinę chirurgiją. Profesorius buvo visos šitos sudėtingos plastinės rekonstrukcinės chirurgijos pradininkas ir vystytojas“, – sako N. Jakutis.
Pasak jo, K. Vitkus paskatino ir rekonstrukcinės krūtų chirurgijos atgimimą, ir nors tą galėjo daryti pats, matydamas jaunų chirurgų perspektyvas šioje srityje operacijas skyrė jiems. „Jis padalijo mums, jaunesniems, po pacientę, ir mes atlikome pirmąsias rekonstrukcijas.
Krūtų rekonstrukcinė chirurgija įsibėgėjo ir dabar ši procedūra yra aukšto lygio ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių mastu. Aš manau, kad būtent jis davė tą postūmį. Jis galėjo pats tą atlikti, bet jis matė jaunų kolegų perspektyvas šioje srityje“, – pasakojo N. Jakutis.
„Visuomenė jį žino kaip estetinės rekonstrukcijos grandą. Jis, be abejo, turėjo mokinių, kurie iš jo pasisėmė patirties, pamatė įvairių atvejų. Visa tai parodo, koks jis buvo visapusiškas. Jis buvo puikus ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas ir kartu ypatingi geras estetinės chirurgijos specialistas. Mano atsiminimai apie jį liks visada šviesiausi, kaip apie mokytoją, puikų žmogų, ir labai gaila, kad viskas taip greitai nutrūko“, – prisiminimais dalijosi chirurgas.
Pelnė daugybę apdovanojimų
Prof. K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose prof. K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje.
2004 metais prof. K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą prof. K Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Prof. K. Vitkus, buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, Lietuvos MA žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos Respublikos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už savo aktyvią profesinę veiklą prof. K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
