Labiausiai kenkia išmanieji prietaisai
Gyvename technologijų amžiuje, todėl natūralu, jog dar net kalbėti nemokantys vaikai jau yra susipažinę su planšete ar išmaniuoju telefonu ir geba žaisti įvairius žaidimus, savarankiškai įsijungti vaizdo įrašus. Gydytojos oftalmologės Viktorijos Slavinskytės-Pušklevič teigimu, saikingai naudojami skaitmeniniai prietaisai gali turėti teigiamų aspektų, tačiau jie yra žalingi vaikų akims.
„Pastaraisiais metais pastebime ankstyvame amžiuje pas vaikus atsiradusius antro ar trečio laipsnio trumparegystės atvejus, kurių tėvai trumparegiai, arba pirmo laipsnio trumparegystės minusą pas tuos vaikus, kurių šeimoje ar giminėje trumparegių nebuvo. To priežastis – per anksti pradedamos naudoti technologijos, dėl kurių akys įsitempia ir spazmuoja. Pavargusios nuo išmaniųjų prietaisų, jos prisiderina dirbti artimuoju režimu, o vėliau išsivysto trumparegystė“, – įspėja gydytoja.
Nors šių laikų technologijos vaikams labai įdomios, V. Slavinskytė-Pušklevič pataria ankstyvame amžiuje jų apskritai atsisakyti ir išmaniuosius prietaisus vaikams duoti tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu ar kai reikia trumpam sutelkti mažojo dėmesį, tačiau tai turėtų trukti ne ilgiau nei 30 minučių per dieną.
Svarbus akių atstumas
Pasak gydytojos oftalmologės, regą blogina ir ilgas, nepertraukiamas sėdėjimas netaisyklingoje padėtyje. Tai skatina akių spazmus, trumparegystę bei netaisyklingą laikyseną. Tuo tarpu ši blogina akių kraujotaką ir mitybą, tad atsiranda „užburtas ratas“.
„Ruošiant namų darbus, skaitant ar darbuojantis kompiuteriu, labai svarbu daryti pertraukas bei akių mankštas, kurios leidžia joms pailsėti nuo įtampos. Taip pat labai svarbus atstumas, kuriuo dirba akys. Nustatyta, kad didesnė trumparegystės rizika atsiranda tada, kai dirbama mažesniu nei 20 cm nuotoliu. Todėl tėvams reikėtų stebėti, kokia distancija vaikas skaito knygą ar piešia ir stengtis išlaikyti bent 33 cm atstumą“, – rekomenduoja gydytoja ir primena, jog akys geriausiai ilsisi tada, kai pakaitomis dirba visais atstumais – tiek artimuoju, tiek tolimuoju. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą kambario apšvietimą.
Rekomenduojama sveika mityba bei prevencinės priemonės
Gydytoja oftalmologė pastebi, jog dažniausiai pasitaikančios vaikų akių ligos yra ankstyvoji ir progresuojanti trumparegystė, akių ar jų vokų uždegimai (šalti miežiai), infekcijos, ambliopija bei žvairumas. Kai kurių šių ligų atsiradimui įtakos turi sveikatai nepalanki mityba bei vitaminų trūkumas.
„Tėvams reikėtų stengtis ruošti sveikatai palankios mitybos pagrindais paremtą maistą, kuriame netrūktų vaisių bei daržovių, o augantis organizmas atsidėkos gera sveikata, imunitetu bei stipriomis akimis. Ir priešingai, dėl nepilnavertės mitybos gali atsirasti akių vokų uždegimai, B grupės vitaminų, žalumynų bei daržovių trūkumas lemia akių vokų šaltų miežių atsiradimą. Be to, augančiam ir besiformuojančiam organizmui palankus sportas, įvairūs fiziniai pratimai bei laiko leidimas gryname ore“, – pranešime spaudai pataria specialistė.
Žinoma, gerą akių būklę palaikyti padės reguliarūs apsilankymai pas gydytoją oftalmologą, kuris įvertins akių ir vokų krašto būklę bei nustatys galimas blogėjančios regos priežastis, patars, kaip jas spręsti.
Pirmenybė – daržovėms ir vaisiams
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, atėjus šaltajam sezonui pirkėjai dažniau perka vitamino C turinčius citrusinius vaisius: mandarinus, apelsinus, citrinas, tačiau ji ragina nepamiršti ir lietuviškų obuolių, morkų bei kitų daržovių.
„Rudenį mums ima trūkti ne tik saulės, šilumos, bet ir įvairių vitaminų, reikalingų mūsų organizmui, tad verta prisiminti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir suaugusiam žmogui bei nuo 6 metų vaikui kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų daržovių ir vaisių. Juos būtina įtraukti ir į kasdieninių patiekalų gamybą“, – pataria O. Suchočeva.
