„Mano seneliai per antrą pasaulinį karą atvyko į Ameriką, kur ir liko auginti vaikų. Tėtis gyveno Ilinojuje, mama – Mičigane, o susipažino jie per lietuvių bendruomenes. Aš užaugau Čikagoje, kur gyvenau iki devynerių metų. Tuomet tėvai nutarė nuvykti pagyventi į Lietuvą. Metams. Metai virto į dvejus, trejus, ketverius, kol aš Lietuvoje baigiau gimnaziją, o į Ameriką grįžau studijoms. Tėvai taip ir liko gyventi Lietuvoje“, – pasakojo Daina.
Į Lietuvą atvykusi dar vaikas Daina prisimena, kad iš pradžių buvo labai sunku. Nors namuose jie visuomet bendraudavo lietuviškai, tačiau kalba buvo netaisyklinga, tad pradėjus Lietuvoje eiti į ketvirtą klasę ir rašyti diktantus Daina suprasdavo kas ketvirtą žodį. Tačiau per kelis mėnesius „įsivažiavo“ – vaikams perprasti kalbą nesunku.
„Būdama jaunesnė, labai norėjau grįžti į Ameriką – svajodavau apie tą didžiulį išleistuvių balių, apie linksmą studentų gyvenimą. Vėliau, kokioje dešimtoje klasėje, supratau, kaip čia, Lietuvoje, gera, susiradau gerų draugų. Visgi visada žinojau, kad studijuoti grįšiu į Ameriką – galbūt dėl to, kad Amerikoje gautas diplomas yra labiau pripažintas pasaulyje.
Dabar jau gailiuosi, nes studijos Amerikoje yra be galo brangios – dėl to tiek daug žmonių įklimpsta į skolas. Pavyzdžiui, aš studijavau inžineriją – ir bakalaurą, ir magistrą – tai semestras tokių studijų kainuoja apie 10 000 dolerių. Tad bakalauro studijos kainuoja apie 80 tūkst. dolerių“, – kalbėjo Daina.
Pasiilgo judrumo
Baigusi studijas, mergina dvejus metus dirbo projektų ir renginių organizatore viename restorane, tačiau prieš kelis mėnesius ji kartu su savo amerikiečiu draugu nutarė atvykti pagyventi į Lietuvą.
„Jau norėjau mesti darbą ir pradėti dirbti su tuo, ką studijavau – tvaros inžinerija, mano vaikinas taip pat norėjo mesti savąjį darbą. Tada pagalvojau, kad tai yra puikus metas atvykti pagyventi į Lietuvą. Aš labai pasiilgau europietiško gyvenimo: čia žmonės daugiau juda, o ne važinėja automobiliais, kaip Amerikoje, čia laisvu laiku vykstama į parkus, į gamtą. Amerikoje atstumai tokie dideli, kad dauguma laisvalaikį leidžia namie, kieme arba pas draugus. Kadangi aš esu pripratusi daug keliauti, man nebuvo sunku išsikelti. Laimei, mano draugui labai patinka Europa, tad jis sutiko keliauti kartu“, – sako Daina.
Tad du mėnesius jie jau gyvena Lietuvoje. Daina prisimena, kad tik atvykus laužyti liežuvį lietuviškai buvo sunkoka – kalba mažai naudojama pasimiršta – ir dar dabar mergina sakė verčianti žodžius iš anglų kalbos.
Pamišę dėl socialinių tinklų
Lygindama Lietuvą su Amerika, mergina, be visų greičiausiai jau žinomo fakto, kad amerikiečiai daugiau šypsosi, yra malonesni, pamini ir socialinius tinklus.
„Amerikoje visi labai domisi socialiniais tinklais, visi turi „Instagrammą“, „Twitterį“ ir domisi, kas ten vyksta, seka įdomius žmones, po to apie tai diskutuoja. Amerikoje nerasi jauno žmogaus, neturinčio „Instagrammo“. Žmonės yra be proto įsitraukę į socialinius tinklus. Lietuvoje to nėra, čia mažiau laiko tam skiriama ir žmonės tiek nesidomi „Instagrammu“, – kalba Daina.
Mergina taip pat sako, kad Lietuvoje jai labai trūksta sveiko, veganiško maisto pasirinkimo. Kai Amerikoje, dalinasi ji, tokių produktų pasiūla neaprėpiama, Lietuvoje – menkutė, o tas maistas kainuoja keliskart brangiau nei įprastai. „Lietuvoje sveikas, ekologiškas maistas yra labai brangus“, – kalba ji.
Lietuvoje – amerikietė, Amerikoje – europietė
Daina sako, kad visuomet, būdama Amerikoje, ji jaučiasi kaip europietė, o Lietuvoje – kaip amerikietė.
„Lietuviai draugai iš manęs draugiškai juokiasi, sako „amerikietė“. O kas tokio amerikietiško? Na, aš labai domiuosi sveika gyvensena ir dabar prieš kelias savaites nutariau pradėti maitintis veganiškai. Kai Amerikoje būti veganu yra normalu ir visose kavinėse bei parduotuvėse rasi tokio maisto, Lietuvoje į veganus dar žiūrima kaip į keistuolius. Taip pat pamirštu kai kuriuos lietuviškus žodžius arba sakau frazes netaisyklingai“, – dalinasi Daina.
Būdama Amerikoje Daina sako pasijaučianti europietė dėl humoro. „Taip išeina, kad mano humoras labiau lietuviškas, nors Lietuvoje kai kuriems atrodo, kad jis amerikietiškas. Taip ir būna, kad pusę laiko pritampu prie lietuviško humoro, pusę – prie amerikietiško, ir niekas galop „nepagauna“, ką aš šneku“, – juokiasi mergina.
Draugo nuostaba
Visgi Daina sako puikiai jaučiasi tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje – abi šalys jai turi privalumų ir kultūrinius skirtumus ji priima visiškai natūraliai. Kiek daugiau nuostabos atvykęs į Lietuvą patyrė Dainos draugas.
„Jis nemoka lietuviškai, tačiau iš žmonių išraiškų, kalbėjimo būdo supranta emociją. Jis mato, kaip aš bendrauju parduotuvėje ar su kitais žmonėmis, ir klausia manęs „ar kas negerai?“. Aš sakau, kad ne, žmonės tiesiog taip bendrauja: suraukę antakius, nesišypso, bet tai nereiškia, kad čia kas pykstasi.
Kitas dalykas, draugas, vaikščiodamas gatvėmis, negali atsižiūrėti į lietuves. Lietuvės tikrai yra labai gražios – tai žino ir amerikiečiai – tačiau pamatyti gyvai yra kas kita, nei tik žinoti. Aš nepykstu ant draugo, kad jis grožisi lietuvėmis, juk tai natūralu. Po to jis man sako: „tavo geri genai“, – kalba mergina.
Ji taip pat pasidalina, kad tik atvykus į Lietuvą jos draugas suprato, kodėl ji Amerikoje savaitgaliais norėdavo kur nors išvažiuoti – mat čia lietuviai taip daro, o Amerikoje – ne.
Šokėjos kūną kuriantis sportas
Grįžusi į Lietuvą, Daina ieškosi darbo, tačiau, jeigu neras, gruodį su draugu grįš į Ameriką – jau turi bilietus atgal. Viena iš veiklų, ko galėtų ši nuolat besišypsanti mergina imtis – tai barre. Lietuvoje ši sporto rūšis dar nėra išpopuliarėjusi, tačiau Amerikoje, kalba Daina, šis sportas yra „ant bangos“.
„Barre – tai baleto jogos ir pilateso mišinys. Jį sukūrė vokiečių balerina Lotte Berk, kuriai reikėjo fizinės terapijos dėl traumos. Tad ji sukūrė tokį sportą, kuriame baletą sujungė su fizine terapija. Šiame sporte daromi labai maži judesiai – nėra jokių šuoliukų ir pan. Ten daromos baleto pozos, tačiau tau nereikia mokėti šokti baleto, kad galėtum lankyti tą sportą.
Šis sportas tinka ypač moterims, nes jis kuria šokėjos kūną. Šiame sporte didelis dėmesys skiriamas probleminėms moterų vietoms – šlaunims, presui, tricepsams, didėja lankstumas. Užsiėmimuose yra ir jogos elementų, protas sujungiamas su kūnu, yra kvėpavimo elementų. Jis tinka viso amžiaus vyrams ir moterims“, – pasakoja Daina.
Ji pati studijuodama pradėjo lankyti barre pamokas, o pasui, kadangi ji buvo didelė entuziastė, ją pakvietė tapti trenere. Daina mokėsi papildomai, kol galiausiai tapo trenere ir dvejus metus amerikietėms vedė užsiėmimus.
„Lietuvoje šis sportas dar nėra toks populiarus, tačiau Vilniuje jau mačiau kelias vietas, kur jis praktikuojamas. Galbūt ir aš subursiu merginų grupę ir pakviesiu sportuoti“, – besišypsodama pasakojo Daina.
Tad mergina kol kas dar nežino, kur nutūpsianti – Lietuvoje, Amerikoje ar dar kitoje šalyje. Viskas, sako Daina, priklauso nuo to, kur jai pavyks susikurti karjerą.
