Saulius pasakoja, kad viskas prasidėjo 2000-aisiais metais, kai Kaune, Dariaus ir Girėno sporto centre, dirbo renginių organizavimo skyriaus vadovu: „Kilo mintis surengti Kapitono Flinto šventę miestelėnams, tėveliams ir, žinoma, vaikams. Nusprendžiau, kad šventėje turi pasirodyti ir pats Kapitonas Flintas.“
Kadangi pašnekovas iki to laiko dirbo ne viename renginyje, vedė vaikų renginius, jis žinojo daug vaikų kolektyvų, įvairiausių pop grupių, atlikėjų.
Pavyzdžiui, Saulius pažinojo Kastytį Stumbrį, smagų Vaiduoklio personažą įkūnijantį vedėją iš „Kibir Vibir“ televizijos, taip pat pažinojo ir Donaldą iš LRT laidos vaikams „Labas rytas, suraitytas“ bei bendravo su „Džiugenos“ teatru bei vaikų pop kolektyvais. Taip kilo mintis padaryti didelę žurnalo „Flintas“ šventę.
Kapitono Flinto išvaizda
Saulius sako, kad iškart kilo labai natūralus klausimas, kaip gi turėtų atrodyti tas Kapitonas Flintas: „Tuo metu, mano draugai leido žurnalą „Flintas“, tad kreipiausi į juos. Papasakojau, ką buvau sugalvojęs, kad Lietuvoje galėtų atsirasti jų personažas, su labai smagiomis programomis, kokių dar tuo metu čia nebuvo.
Įsivaizdavau, kad dainos turi būti linksmos, ritmingos, o svarbiausia uždegančios bei sukeliančios gerą nuotaiką. Taip tas personažas ir atsirado.“
Pašnekovas prisimena, kad parašė kelias dainas, o Kauno lėlių teatre siuvėjos sukūrė ir pasiuvo Flinto aprangą.
„Tos pirmosios šventės metu buvo virš 4000 žmonių, tikrai nemeluoju tai sakydamas, suvažiavo net ir iš kitų miestų. Tada pirmą kartą Lietuvos vaikams pasirodė Kapitonas Flintas ir taip buvo sukurtas personažas.
O paskui, kai pamačiau, kaip žmonės priėmė tas pirmas dainas, norėjos rašyti toliau, kurti programas. Na, o dabar yra penkios programos, penki albumai vaikams ir sukanka 21-eri metai, kai esu scenoje“, – apie pradžią prisimena vyras.
Sekėsi dirbti su vaikais
Paklaustas, ar nepabijojo darbo su vaikais, Saulius atsako, kad nebijojo, nes jau nuo 18-likos metų stovyklose dirbdavo vadovu: „Tais laikais dirbau tokioje kūrybingoje stovykloje, kuri garsėjo būtent pramogine programa, ir kaip vadovas turėdavau dalyvauti visame tame procese.
Dažniausiai dirbdavau visą vasarą. Viena pamaina stovykloje trukdavo 21 dieną, o per tą laiką reikėdavo visko tiek daug išmokti ne tik pačiam, bet ir išmokyti vaikus, juos užimti. Bet man toks darbas labai patikdavo.“
Vėliau pašnekovas baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Įsidarbino mokytoju, tačiau dėstė istoriją, nes tuo metu nebuvo lietuvių kalbos mokytojo etato. Taip pat turėjo ir užklasinės veiklos būrelį, kuris susilaukė netikėto populiarumo.
„Tuo metu dirbau ir užklasinės veiklos būrelio, tų vadinamųjų pionierių kambarių, vadovu. Gali atrodyti, kad ir atstovavau tą ideologiją, nors man ji buvo visiškai svetima.
Gavau netgi keletą papeikimų, kad pionierių kambarį paverčiau žaidimų kambariu. Pripirkau vaikams įvairiausių stalo žaidimų, tad pertraukų metu pas mane susirinkdavo daugybė vaikų. Paskui, dar prieš žlungant šiems būreliams, mano veikla buvo pradėta rekomenduoti ir kitose mokyklose, kaip geras būdas užimti vaikus pertraukų metu“, – apie sėkmingą darbą mokykloje papasakoja Kapitonas Flintas.
Saulius taip pat dirbo ir žurnalo vaikams „Tukas“ vyr. redaktoriumi, kurį įkūrė su Dalia Teišerskyte. Jis buvo labai populiarus 1990-1994 metais. Dar vėliau leido laikraštuką vaikams „Todėlčius“. Pašnekovas sako, kad vaikų pasaulis jam niekada nebuvo svetimas, nors yra išleidęs ir poezijos knygą suaugusiems.
Tenka suktis iš padėties
Per tiek metų veiklos, Sauliaus gyvenime pasitaikė įvairiausių komiškų nutikimų: „Pavyzdžiui, vyksta koncertas, kurio metu dainuoju, šoku su vaikais, o jie prie manęs prieina, klykia ir panašiai. Reikia iš situacijos suktis, kaip nors apžaisti. Tokių situacijų pasitaiko tikrai dažnai.
Ypač dabartiniais laikais, kai tenka susidurti su vaikais, turinčiais, pavyzdžiui, autizmo problemų. Dažnai tenka pakreipti veiksmą taip, kad nenukentėtų ne tik žiūrovai, bet ir pats vaikas jaustųsi laimingas.“
Visai neseniai Saulius turėjo koncertą vaikų, turinčių autizmo negalią, stovykloje. Pasak pašnekovo, tokie renginiai tikrai nėra paprasti, nes pasitaiko vaikų, kurie kabinėjasi, laksto aplinkui:
„Koncertas praėjo puikiai. Kai kurie tėveliai sakė, kad netikėjo, jog vaikai, kurie kartais būna tikrai nevaldomi, buvo motyvuoti, bandė dainuoti ir šokti. Nesijautė tos įtampos, kurią patiria tėvai su tokiais vaikučiais paprastose gyvenimo situacijose.“
Veiklos netrūksta
Saulius juokauja, kad Lietuvoje galėtų dirbti taksistu, nes susigaudo kiekvieno miesto gatvelėse ir puikiai žino, kur kas randasi: „Turiu prisipažinti, kad Lietuvą esu apvažiavęs gal kokius penkis kartus. Tikriausiai esu aplankęs 95% Lietuvos mokyklų, darželių.
Teko pabuvoti ir lietuvių bendruomenėse: Švedijoje, Briuselyje, Šiaurės Airijoje, Anglijoje. Ne kartą surengė šventes ir LR Prezidentūroje. Taigi, teko tikrai nemažai pakeliauti.“
Pašnekovas taip pat džiaugiasi, kad vaikai dar ir dabar žino Kapitoną Flintą, noriai renkasi į koncertus. Tiesa, karantinas veiklą apstabdė, tačiau Saulius nenusivylė ir atrado save dar vienoje veikloje.
„Atsirado galimybė dirbti Kauno kultūros centre, meno kolektyvų ir studijų kuratoriumi. Dabar valdau septyniolika kolektyvų, tad darbo labai daug, bet labai tikiuosi, kad veikla su vaikais tikrai nenutrūks. Sulaukiu tikrai labai daug skambučių, pavyzdžiui, rugsėjo 1-ąją nusimato keturi renginiai. Tenka daug kam ir atsakyti, nes nesu guminis, o antrininko taip pat neturiu“, – šypsosi pašnekovas.
Saulius priduria, kad nepajautė, jog prabėgo 21-eri veiklos metai, nes dirbdamas visada jautė malonumą: „Galbūt šiek tiek labiau pavargsta balsas, galbūt reikia daugiau poilsio, bet didelio nuovargio tikrai nejaučiu, nes man ši veikla teikia džiaugsmą.“
Vaikai taip pat žengia muzikos keliu
Pasak pašnekovo, išskyrus vyriausiąją dukrą Austę, kuri pasirinko politikos mokslus ir yra dviejų puikių, labai meniškų anūkių mama, likusieji du vaikai taip pat pasirinko muzikinį kelią. Jauniausioji dukra Jorė šiemet baigė mokyklą ir sekdama mamos pėdomis įstojo į Muzikos akademiją, operinį dainavimą.
„Sūnus Nojus 2010 metais atstovavo Lietuvą vaikų Eurovizijoje su daina „Oki doki“. Žinoma, vaikystė baigėsi, dabar jam 25-eri metai, Anglijoje baigė mokslus, dabar kuria muziką spektakliams ir pats turi savo grupę. Žodžiu, su muzika turi reikalų. Yra išleidęs ir savo albumą, bet jo muzika jau ne popsas, jis ieško įdomesnių sprendimų. Manau, kad ieškojimai bus tikrai sėkmingi ir dar apie jį išgirsime“, – apie vaikus pasakoja Saulius.
Pašnekovas atskleidžia, kad dabar baiminasi tik vieno, jog gali nebelikti laiko kūrybai, nes Saulius dar priklauso ir Kauno miesto tarybai, kur yra atsakingas už kultūrą bei švietimą.
„Dabar bandau suderinti naują darbą, nes jame labai daug administracinių darbų, tad kartais ir savęs paklausiu, o kada gi laikas kūrybai?
Tačiau mėgstu iššūkius, noriu įrodyti, kad gali būti ir kitokio pobūdžio renginiai. Kaip kad buvo ir su Flintu. Norėjau įrodyti, kad vaikams tinka ne vien chorinės dainelės, bet gali būti dainos, kurios vaikus uždega, kurios suteikia vaikams laimę. Man atrodo, kad labai svarbu sukurti tą momentinį džiaugsmą, kurio kartais gyvenime taip trūksta. Kartais būname pernelyg nedrąsūs save išlaisvinti, šis dalykas mane ir įkvėpė“, – pasakoja pašnekovas.
Tad Saulius lygiai taip siekia veržlumo, kūrybiškumo ir naujoje veikloje: „Taip ir šiame darbe norėčiau, kad veikla nebūtų tokia reglamentuota, kad kolektyvuose pasireikštų improvizacija, žinoma, išsaugant laiko patikrintas tradicijas. Norisi, kad būtų veržlumas ir tikslo siekimas, kad būtų pramoga įvairioms amžiaus grupėms.“
Vyras atskleidžia, kad visada pirmiausia renkasi Flinto veiklą, kadangi 21-eri metai patirties reiškia labai daug. Žmonių atsiliepimai parodo, kad Kapitono Flinto vis dar džiugiai laukia ne tik vaikai, bet ir tėveliai.
