Kūdikio gimimas – džiugus įvykis. Tačiau neretai antrą kartą mamomis tapsiančias nėščiąsias kankina nelinksmos mintys: kaip reaguos vyresnėlis, kai mama atsiguls į ligoninę? Ar nesijaus pamirštas? Ką daryti, kad pirmasis jų susitikimas praeitų kuo sklandžiau?
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie nelankė mamos gimdymo namuose, vėliau dažniau būna priešiškai nusiteikę mamos ir mažojo šeimos nario atžvilgiu. Todėl jei viskas gerai – pageidautina, kad pirmasis jų susitikimas įvyktų būtent ten.
Galėdamas pamatyti, paglostyti, o gal ir palaikyti rankose naujagimį vyresnysis vaikas lengviau susitaiko su realybe: jų šeimoje šis tas pasikeitė, ir tas mažylis nėra nežinia iš kur atsiradęs lėliukas, jis – realus, mažas žmogutis, gimęs štai čia, gimdymo namuose. Vyresnėlis pasijunta pilnateisiu šio įvykio liudininku (nesvarbu, kad paties kūdikio gimimo jis ir nematė).
Tačiau kad pirmoji pažintis su broliu ar sese praeitų sklandžiai, jai pravartu pasirengti iš anksto.
• Dar prieš gimdymą papasakokite savo vaikui, kad mamai reikės kurį laiką pabūti ligoninėje, nuraminkite, jog tai visai nereiškia, kad mama ar mažylis serga – tiesiog pirmomis dienomis jiems ten saugiau.
• Pasakodama apie tai, kaip vaikas jus lankys, papasakokite, kiek laiko lankytojams galima užtrukti palatoje, kad pasibaigus lankymui jis turės grįžti namo, o jūs dar kurį laiką liksite ten kartu su kūdikiu.
• Pati morališkai pasiruoškite ne tik teigiamoms vyresnėlio emocijoms išvydus brolį ar sesę – gana dažnai pasitaiko, kad pirmasis susitikimas būna šaltokas: vyresnėlis gali nusivilti pamatęs, kad kūdikis visai mažas ir su juo negalima žaisti; labai tikėtina, kad jis tiesiog sunkiai suvoks, kaip reikia elgtis ir kaip susitvarkyti su širdelėje kunkuliuojančiomis emocijomis. Be abejo,vėliau viskas pasikeis, svarbiausia – priimkite bet kokią vyresnėlio reakciją su šiluma ir meile, apkabinkite jį ir pasveikinkite tapus broliu ar sese – juk jūs jau spėjote apsiprasti su mamos statusu, o jam tapti vyresniuoju broliu ar sese – nauja patirtis.
• Jei mažasis šeimos narys į pasaulį pasibeldė naktį, kai vyresnėlis miegojo, arba dieną, kai šis buvo mokykloje ar darželyje, palikite namuose jam suprantamą paaiškinimą – atviruką, paveiksliuką ar raštelį, kur paaiškintumėte, jog jūs jau išvažiavote pasitikti kūdikio. Jei vaikas dar nemoka skaityti – tegul jūsų žodžius perskaito tėtis, seneliai ar kitas artimas žmogus, kuris liks jo pagloboti kol jūs būsite ligoninėje. Taip leisite net ir didžiausiam jautruoliui suvokti, jog jūs tikrai nepabėgote iš namų ir netrukus susitiksite palatoje arba pakalbėsite telefonu.
• Į gimdymo namus pasiimkite vyresnėlio nuotrauką. Pamatęs ją ant stalelio šalia jūsų vaikas įsitikins, jog jį tikrai mylite ir netgi ligoninėje jį nuolat prisimenate.
• Daugelis tėvų, gimus jaunesniajam vaikui, vyresnėliui įteikia dovaną nuo brolio ar sesės, taip sušvelnindami pirmojo susitikimo įtampą. Puiki mintis, jei vyresnėlis dar visai mažas – tada jam paprastai nė nekyla klausimų, iš kur toks mažas kūdikis staiga gavo dovaną jam. Tačiau jei vaikas jau vyresnis nei trejų – jis geriausiu atveju ims klausinėti, kas ir kaip, arba, dar blogiau – užgniauš savyje nuoskaudą, kad jį paprasčiausiai mulkinate. Kad taip nenutiktų, įteikite jam dovanėlę nuo savęs, pasveikindama tapus broliu ar sese.
• Paprašykite, kad žmogus, atvešiantis vyresnėlį aplankyti jūsų ir kūdikio, pakeliui užsuktų su vaiku į parduotuvę ir leistų jam pačiam išrinkti dovaną broliui ar sesei. Beje, atsargiai su žaisliukais – vyresnėlis gali sunkiai suvokti, kad kūdikiai dar nemoka žaisti, dar neima jų į rankutę. Kad nepagalvotų, jog mažyliui jo dovana nepatiko, daug patikimiau būtų išrinkti ką nors iš kūdikio rūbelių: kojinytes, pirštinaites, kepurėlę ar šliaužtinukus. Tada dovaną bus galima panaudoti gana greitai ir ji tikrai nebus "atstumta".
• Geriausia, kad po lankymo vyresnėlį iš palatos išvestų tas pats žmogus, kuris jį čia ir atvedė. Jei vaikas atvyks į ligoninę su tėčiu, o išeis su močiute, kadangi tėtis dar liks su mama, jam gali susidaryti įspūdis, jog jį paliko antrą kartą: iš pradžių – mama, o paskui dar ir tėtis.
• Jei vyresnėlis gimus kūdikiui susirgo ar dėl kitų priežasčių negali aplankyti jūsų ligoninėje, be abejo, bendrausite su juo telefonu. Tokiu atveju verčiau sąmoningai venkite pokalbių prieš pat vyresnėlio miegą – tada vaikai būna pažeidžiamiausi, taigi ilgesio ašaros tikėtinos labiau, nei bet kuriuo kitu metu. Taip pat nepamirškite pamaloninti jo rašteliais ar piešinėliais iš ligoninės – jis žinos, kad rašote, piešiate jam, ir jausis saugiau. Būtinai ir pati paprašykite, kad jis per tėtį ar močiutę perduotų kokį nors darbelį jums – vaikas bus užimtas ir jausis bent šį tą padaręs mamos ir kūdikio labui. Be to, į savo darbelį galės sudėti savo neišsakytas emocijas, taip atsikratydamas jaučiamos įtampos ir abejonių.
• Manote, jog jūsų vyresnėliui vis dėlto sunku susitaikyti su jaunėlio gimimu? Paprašykite, kad jūsų sugrįžimo iš ligoninės proga namuose būtų surengta kūdikio gimtadienio šventė. Tebus tortas, tebus dovana, tebus žvakutė. Vyresnėlis tikri mielai sukirs gabalėlį torto ir už save, ir už brolį. Ir žvakutę už jį užpūs, prieš tai sugalvojęs įsivaizduojamą norą, ko dabar galėtų trokšti mažasis šeimos narys. Taip, pradėdamas nuo maloniausių dalykų, jis išmoks vyresniojo brolio ar sesės vaidmens – kad reikia rūpintis mažuoju ir padėti padaryti tai, ko jis pats dar negali.
