Jau praėjo tos trys laiko persukinėjimo šalininkų žadamos adaptacijos dienos, per kurias mūsų organizmas turėjo prisitaikyti prie žiemos laiko. Kaip jaučiatės?
Ar nevargina bendri negalavimai, pagreitėjęs nuovargis, miego sutrikimai, irzlumas ir kiti iki tol taip įkyriai netrukdę dalykai? Nes būtent tokius požymiais gali pasireikšti natūralaus gyvenimo ritmo sutrikdymas, kurį sukelia dirbtinai sukurta biologinio ir astronominio laiko neatitiktis. Ir čia kalbama tik apie sveikus žmones. Po laikrodžio rodyklių persukimo pastebimas tokių ligų, kaip hipertonija, osteochondrozė, artritas, paūmėjimai. O net ir tie, rodos, nekalti anksčiau minėti nemalonumai silpnina organizmą, imunitetą. Be to, jie gali būti traumų darbe, avarijų kelyje, buitinių kivirčų ar net savižudybių kaltininkai. Nors šį savaitgalį lyg ir turėtume džiaugtis, kad „išlošėme“ vieną valandą, bet pasak specialistų, žmogaus vidinis biologinis laikrodis sunkiai prisiderina ir prie netikėto vėlavimo. Gerai nors tai, kad pasak astronomų artimiausias Saulės rodomam laikui ir žmogaus bioritmams yra žiemos laikas. Taigi, laikrodžių persukimas didesnę žalą daro pavasarį nei rudenį.
Persukinėjimas sveikiems įtakos neturi. O kiek turime sveikų?
Pasak tų, kurių tokiais sprendimais mes taupome lėšas valstybei savo sveikatos ir savijautos sąskaita, laiko persukimas vargina tik chroniškus ligonius, o bendra adaptacija – vos trys dienos. Bet juk jie, ko gero, pamiršta, kad turinčių sveikatos problemų, jau yra žymiai daugiau nei sveikų.
„Tiksliai atsakyti į klausimą, kiek yra sveikų, kiek sergančių, iš tiesų neįmanoma“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistas Šarūnas Alasauskas. –„Žiūrint iš kurio taško žiūrėsi į sveikatą. Taip, sergančių chroniškomis ligomis statistika yra, bet jei sveikatą vertinsime, kaip fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, tai vertinimas bus subjektyvus. Nors tyrimų duomenimis, atitinkančių visus šiuos kriterijus, turime labai mažai. Tačiau vėlgi, gal pvz., žmogui atrodo, kad jam viskas gerai, bet iš profesionalo pusės jo psichinė būsena abejotina. O kas gali įvertinti dvasinius dalykus? Gal lengviau atspirties tašku turėti laimingumo koeficientą, bet ir čia tikslių duomenų negausime“.
Pasak didžiausios Vilniuje, Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Daivos Pentiokinienės, vien šioje poliklinikoje„prisirašę“ apie 140 tūkstančių pacientų, per metus įvyksta apie milijoną apsilankymų. Žinodami, kaip vangiai mes lankomės pas gydytojus profilaktiniais tikslais, galime numanyti, kad didžiausioji dalis tų apsilankymų buvo susiję jau su esama liga. Daiva Pentiokinienė sakė, nepastebėjusi naujų – persukto laiko susargintų pacientų antplūdžio, tačiau pakanka ir sezoninėmis ligomis negaluojančių pacientų, kurių šiuo metu pilna visa poliklinika. O tai jau kaip tik ta jautresnė „kategorija“, kuri gali ir „nepasiduoti“ trijų dienų adaptacijai. Be to, pasak pašnekovės, rudenį ir taip paūmėja reumatinės ligos, prasčiau jaučiasi sergantys širdies ligomis, imunitetas neatspatus virusams ir infekcijoms.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) administratorė Jolanta Jarmolovičiūtė sakė, kad specialistai ir savanoriai, dirbantys prie 5 pagalbos linijų, per antrą šių metų ketvirtį atsiliepė beveik į 75 tūkstančius pasichologinių problemų kankinamų tautiečių skambučių. „O kiek dar neprisiskambina? – retoriškai klausė Jolanta. Asociacija neveda statistikos, kiek padaugėja skambučių dėl persukto laiko, tačiau šiai, psichiškai silpnesnei, visuomenės daliai ritmo išbalansavimas neišvengiamai kenkia.
Beje, apie taupymą...
JAV ir Rusijoje, atlikus tyrimus, nustatyta, kad dėl laikrodžių rodyklių sukiojimo įmonės šiek tiek (apie 0,01%) sutaupo elektros energijos, bet jos daugiau sunaudoja gyventojai - apie 0,02%, mat reikia anksčiau po pietų degti šviesą. Nauda valstybei dėl sutaupytos elektros ir gyventojų mokesčių už daugiau sunaudotą – apie 1 USD vienam gyventojui. Žala, kurią patiria valstybė dėl sumažėjančio darbingumo, išaugusių išlaidų padažnėjantiems susirgimams gydyti, dėl išaugančio avaringumo ir kt. – apie 126 USD vienam gyventojui. Tyrimų duomenimis, po laiko pakeitimo per pirmas 3 savaites išaugdavo: miego sutrikimų – 22%, psichinių susirgimų – 17%, infarktų – 12%. Rusija laiko sukinėjimo jau atsisakė.
O kaip pas mus?
Nors šių metų balandį Seimas priėmė rezoliuciją, siūlydamas Vyriausybei pavasarį ir rudenį nebesukti laikrodžio rodyklių valanda į priekį bei atgal ir likti gyventi vasaros laiku, tačiau Vyriausybė nesikreipė dėl to į Europos Komisiją, o neseniai pratęsė direktyvos dėl sezoninio laiko galiojimą iki 2016 metų. O kaip teigia teisininkai, Lietuva negali pati priimti sprendimo atšaukti laikrodžių rodyklių sukinėjimą dukart per metus, nes tai ne kiekvienos valstybės, bet visos ES kompetencijos klausimas.
Lygiai prieš metus ministro pirmininko tarnybos Socialinės aplinkos reformų skyriaus vedėjo patarėja Aurelija Urbonienė sakė, kad jos nuomone Lietuvoje nebuvo išsamių tyrimų, ar iš tiesų laiko keitimas kenkia žmonių sveikatai. Kaip ir nebuvo atliekami tyrimai, ar laikrodžių rodyklių sukinėjimas kaip nors atsiliepia šalies ekonomikai, ar padeda sutaupyti elektros energijos. Jos manymu, buvo tikslinga ne švaistyti lėšas brangiems tyrimams, o atlikti gyventojų apklausą, nes visuomenės nuomonė – svarbiausia.
Parlamentarai gegužę buvo priėmę specialų nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje“. Jame buvo rašoma: „Prireikus pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms 2011–2012 m. atlikti išsamius, objektyvius ir moksliškai ar statistiškai pagrįstus tyrimus dėl direktyvos nuostatų poveikio atitinkamiems ūkio sektoriams, ypač sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, bei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo.“
Lėšų tyrimams rasta nebuvo, tyrimai neatlikti ir kreipimasis neparašytas. Laiką dar vis sukiosime.
Liga priklauso nuo paros ritmo
Ką jau ten kalbėti apie laiko keitimo įtaka, jei ne tik pats organizmo aktyvumas, bet ir ligos paūmėjimas priklauso nuo konkrečios paros valandos.
Kaip praneša portalas MedDaily, nuo šeštos valandos ryto iki pusiaudienio padidėja širdies priepuolių (rizika padidėja 40%) ir insultų (iki 49%) tikimybė. Mokslininkai tai aiškina padidėjusiu organizmo deguonies poreikiu ir junginių, padidinančiu kraujospūdį, išsiskyrimu iš kraujo.
Septintą ryto gali pradėti skaudėti sąnarius, nes būtent šiuo metu organizme pastebimas aukščiausias šlapimo druskos, kuri kristalizuojasi aplink sąnarius, koncentracijos lygis.
Po valandos ypač ryškiai pastebimi alergijos, pasireiškiančios sloga ar akių niežuliu, simptomai. O devintą ryto dėl kylančio kraujospūdžio paaštrėja migrena.
10 val. tikėtini artrito, o apie 14 val. – astmos priepuoliai.
Apie 16 val. dažnai paaštėja peršalimo simptomai. Tuo metu silpsta hormonų, gaminančių antikūnus, kovojančius su infekcija, aktyvumas. O penktą po pietų stipriausiai pasireiškia osteoartrito požymiai
Apie vienuoliktą vakaro neretai prasideda gimdymai. Kai kurių specialistų nuomone, moters organizmas „nusiteikęs“ gimdyti tamsiuoju paros metu.
Nuo paros laiko priklauso ne tik žmogaus savijauta, bet ir vaistų efektyvumas. Pavyzdžiui, vaistus nuo rėmens geriausia gerti septintą valandą vakaro. Tada jie padeda 71% atvejų. Palyginimui: jei gersite tokius preparatus ryte, jie padės tik 42% žmonių.
Ir dar: kalbant apie bioritmus, akylas Balsas.lt skaitytojas pastebėjo ir priminė, kad valandas reikia skaičiuoti kiekvienoje vietovėje pagal Saulės padėtį. 12 valanda yra tada, kai Saulė pakilusi aukščiausiai virš horizonto linijos, o 24 valanda, kada žemiausiai. Pasak jo, mūsų laikrodžių rodomas vasaros laikas skiriasi apie pusantros valandos, o žiemos laikas apie pusvalandį. Taigi 12 valanda pagal Saulę bus tada, kai mūsų laikrodžiai vasarą rodys 13.30, o žiemą 12.30.
