„Europa nebėra tokia romantiška ir laukinė kaip anksčiau“, - apgailestauja populiaraus leidinio apie kempingus „Camping Caravanning Guides“ redaktorius Štefanas Tunas.
Pasak jo, tik Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje, Airijoje ir Ispanijoje dar galima niekieno nevaržom pasistatyti palapinę ir kelias naktis praleisti gamtos prieglobstyje. Tačiau net ir čia tokių vietų mąžta.
Beveik visoje Europoje, anot redaktoriaus, geriausios vietos stovyklavimui yra „okupuotos“ kempingo aikštelių. „Laukinis“ stovyklavimas tuo tarpu tampa vis labiau neįmanomas.
Palankiausia vieta tokiam „stovyklavimui be patogumų“ laikytina Švedija ir Norvegija. Čia remiantis paprotine „Allemansrecht“ teise, kiekvienas gali praleisti bent vieną naktį po atviru dangumi. Net ir privačioje žemėje neklausiant savininko leidimo.
„Tai archajinė teisė, galiojanti kiekvienam“, - teigė viena švedė.
Stovyklautojai, kaip bebūtų, turėtų nepamiršti, kad naudodamiesi „Allemansrecht“, jie negali užstatyti šalia žemės sklypo įsikūrusio namo vaizdo ar palikti ugnies be priežiūros. „Allemansrecht“, tiesa, gali naudotis tik pėstieji ir dviratininkai. Karavanus turintiems stovyklautojams yra taikomos kitos nuostatos.
Prancūzijoje tuo tarpu stovyklavimas gamtoje yra leidžiamas tada, kai leidimą išduoda žemės savininkas. Tačiau ši nuostata negalioja pakrantėse, nes jos, pagal įstatymus, priklauso visiems piliečiams. Išimtys yra taikomos tik saugomiems gamtos rezervatams.
Lenkijoje stovyklavimas po atviru dangumi taip pat nėra varžomas. Ribojimas jis yra tik Pomeranijos įlankoje, tačiau ir ten, kaip žinia, policija per dvidešimt metų nėra nubaudusi nė vieno stovykautojo.
