Rugsėjo viduryje Europos krepšinio čempionatas visus krepšinio sirgalius bei mėgėjus pakvietė į Kauną – miestą, kuriame nuskambės finalinės rungtynių sirenos. Neabejotina, kad miesto svečių Laikinojoje sostinėje artimiausiu metu bus kaip niekada daug, tačiau ką turistui iš tikrųjų verta pamatyti Kaune, kol „Žalgirio“ arenoje išjungtos šviesos?
Kauno rotušės aikštė – senamiesčio širdis, naktį pulsuojanti renginių ritmu, dieną tingiai besiilsinti po audringos nakties – tikriausiai miesto objektas, kurį žino visi: nuo pačių kauniečių iki pirmą kartą atvykusių miesto svečių. Visai šalia įsikūrę svarbiausi miesto objektai: Kauno pilis, Santakos parkas bei gotikinė Kauno arkikatedra. Čia taip pat gausu kavinių, restoranų, viešbučių ir paprasčiausių suolelių praeiviams, todėl aikštė puikiai tinka susitikimams bei taip pat yra tinkamiausia vieta pradėti maršrutą po Kauną.
2008 m. Prieplaukos krantinėje, Rotušės aikštės, įkurtas gelbėti ištuštėjusio senamiesčio, Daugirdo amfiteatras kiekvieną dieną, o ypač savaitgalį, sulaukia nemažai jaunimo dėmesio. Ketvirtą vasarą iš eilės vykstantis festivalis „Daugirdas gyvai“ pritraukia į senąjį miestą vis daugiau žmonių, taip pat čia rengiami „Vasaros kino“ vakarai bei šokių pasirodymai.
Dienomis, kada nevyksta renginių, žmonės tiesiog įsitaiso amfiteatre pašnekesiui, puodeliui kavos ar bokalui alaus. „Labai džiugu, kad Kaune egzistuoja tokia vieta, tai puikus traukos centras jaunimui ir ne tik. Smagu, kad čia vyksta daug jaunimui skirtų švenčių“, – teigė kaunietis Gediminas Valaitis. Beje, leidžiant laiką amfiteatre akys gali pasidžiaugti KTU Humanitarinių mokslų fakulteto studentų atstovybės darbu – užrašu „Kartu mylim Kauną“ išpuošta Nemuno krantine. „Amfiteatro idėja yra viena geriausių iš kada nors buvusių Kaune. Amfiteatras leidžia grožėtis nuostabiu vaizdu į Aleksotą“, – pritaria jau vilnietė, bet 15 metų gyvenusi Kaune, Karolina Maleckaitė.
Paslaptingos senamiesčio gatvelės
Už kelių žingsnių nuo Daugirdo amfiteatro galima išvysti Vytauto Didžiojo bažnyčią – seniausią bažnyčią Kaune bei vienintelę gotikos stiliaus bažnyčią, turinčią kryžiaus pavidalo planą, visoje Lietuvoje. Legenda pasakoja, kad ši šventykla buvo pastatyta po to, kai kunigaikštis Vytautas Vorsklos mūšyje vos nenuskendęs upėje prisižadėjo atsidėkoti Mergelei Marijai ir pastatyti bažnyčią prie upės. Nors bažnyčios vidus papuošimų gausa ir nusileidžia Katedrai, tačiau ji žavi savo subtiliu paslaptingumu.
Nuo Vytauto bažnyčios pasukti link pagrindinės senamiesčio – Vilniaus – gatvės, smagiausia yra vingiuojant siauromis, apytuštėmis gatvelėmis, į kurias eilinis turistas dažniausiai neužklysta: „Nors Kauno senamiestis yra gana mažas, jame taip pat yra siaurų neatrastų gatvelių, tad kartais leiskite sau senosiose gatvelėse „pasiklysti“ – kelią atgal visada rasite, Kauno miesto infrastruktūra yra labai patogi“, – teigė K. Maleckaitė.
Paslaptingose senamiesčio gatvelėse kiekvienas gali atrasti kažką savito: nuo įdomių, šypseną keliančių grafičių iki raudonų durų, primenančių britiškąsias telefonų būdeles ar paprasčiausiai išskirtinės žavinčios architektūros – senamiestis tikrai nesibaigia kavinėmis ir Vilniaus gatve.
Na, o galiausiai pasivaikščiojus ir įkvėpimo pasisėmus mažose gatvelėse ir pasiekus pagrindinę, Vilniaus, gatvę, pats laikas trumpam atsipūsti bei užsukus į vieną iš kelių mielų kavinukių pasiruošti tolesnei pažinčiai su Kauno miestu.
Ąžuolų paunksmė
Praėjus Laisvės alėją ir pasižiūrėjus ar nuogaliaus skulptūra prie M. Žilinsko dailės galerijos šį kartą aprengta ar ir vėl palikta šalti, o gal degintis (priklausomai nuo metų laiko), miestiečius bei jo svečius išskėstomis šakomis pasitinka Ąžuolyno parkas. „Ąžuolynas yra rekomenduotina vieta tiek sportininkams, tiek mėgstantiems ramiai paskaityti knygą. Tikriausiai kiekvienas ten apsilankantis nepatingi nueiti iki Dainų Slėnio, kuris turi savo aurą“, – didžiausio Kauno parko dvasia dalinosi Karolina. Mergina teigia, kad Ąžuolynas yra tik dalis to, ką įprastas lietuvis gali gauti Žaliakalnyje – pakankamai ramus rajonas su puikiu susisiekimu bei nepamiršta pridurti, kad būtent šis gyvas rajonas dažnai yra pamirštamas: „Labai šaunu, kad Kaunas yra rekonstruojamas, bet Žaliakalnio gatvelių duobes mintinai nuo gimimo priismena kiekvienas kasdien jomis vaikščiojantis abiturientas.“
Nors dauguma miestiečių Ąžuolyne pasigenda dviračių takų bei jaukios kavinukės, kurioje būtų galima susišildyti kava ir užkrimsti keksiukų, tačiau geresniu oru daugelis miestiečių mėgaujasi ąžuolų šešėliais.
Kiekvienas atranda save
Žinoma, Kaune galiam daug pamatyti ir aplankyti. Aleksoto bei Žaliakalnio funikulieriai tikriausiai yra antrosios miesto įžymybės po „Žalgirio“ klubo – litą kainuojanti mažytė kojas taupanti atrakcija greitai jus nuleis ar pakels kalnu: „Funikulierius yra „privaloma tvarka“ aplankomas objektas – iš pradžių gali pasirodyti šiek tiek baisu, bet paskui supranti, kad tai yra ypač miela transporto priemonė norint aplenkti Kauko laiptus. Pastarieji yra visai populiarūs ir taip pat lankytini“, – entuziastingai dienas Kaune prisiminė Karolina.
Nuostabi Kauno panorama atsivers iš Aleksoto apžvalgos aikštelės ir nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo, o nuotaiką Laisvės alėjoje praskaidrins gatvės muzikantai. O kur dar išskirtiniai muziejai, pavyzdžiui, Įgulos bažnyčios požemiuose įsikūręs Aklųjų muziejus, kuriame žmogus turi įveikti labirintą visiškoje tamsoje – kad pasijaustų, kaip jaučiasi neregiai, išmoktų nugalėdamas savo baimes pasitikėti kitais žmonėmis.
Naktinis gyvenimas? Barų ir klubų tikrai yra pakankamai: „Baro rekomenduoti negalėčiau, tačiau pasakysiu, kad tai tikras skonio reikalas. Kur praleisti vakarą Kaune turėtumėt rasti kiekvienas – juk net vilniečiai važiuoja į Kauno klubus!“, – pritaria K. Maleckaitė. Taigi, Kaunas jau seniai nebe tas miestas, apie kurį sklando sarkastiški stereotipai. Šiandieninis Kaunas – modernėjantis miestas, kuriame kiekvienas gyventojas bei miesto svečias gali atrasti dalelę savęs.
Birutė Rutkauskaitė
