Šiame straipsnyje pateikiame 10 faktų, kodėl su amžiumi žmogaus smegenys tik tobulėja.
1. Smegenų pusrutuliai veikia vienu metu
Smegenis sudaro du pusrutuliai. Kiekvienas jų atlieka skirtingas funkcijas ar operacijas. Nuskanavus smegenis matyti, kad jaunuoliai konkrečiai užduočiai atlikti dažniausiai naudoja tik vieną pusrutulį, o vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių smegenys – labiau linkusios aktyvuoti abu pusrutulius. Įtraukus abu pusrutulius į darbą, galima pasiekti vaisingesnių rezultatų sprendžiant skirtingas vienos užduoties ar situacijos problemas.
2. Smegenys nesustoja augti
Anksčiau mokslininkai tikėjo, kad su amžiumi kai kurios žmogaus smegenų ląstelės miršta. Tačiau dabar jau aišku, kad sendamos jos ne tik išsaugo turimus neuronus, bet ir nuolat gamina naujus. Per visą žmogaus gyvenimą smegenys nuolat reaguoja į naujus dirgiklius ir atitinkamai pritaiko tai, ką išmoko. Net paprasčiausias klouno triukas gali pakeisti smegenų struktūrą. „The Journal of Neuro Science “ buvo aprašytas vokiečių mokslininkės Janinos Boyke ir jos kolegų atliktas tyrimas. Mokslininkai išmokė 60 metų tiriamuosius žongliruoti. Nuskanavus dalyvių smegenis buvo pastebėtas pilkos masės, kuri apdoroja sudėtingą vaizdinę informaciją, padidėjimas. Kito eksperimento, kurį atliko Šveicarijos neurologas Lutzas Jäncke'as, metu žmonės buvo mokomi groti muzikos instrumentais. Po penkių mėnesių praktikos atlikus smegenų testą pastebėti reikšmingi pokyčiai už klausą, atmintį ir rankų judesius atsakingose smegenų dalyse (tyrimas atliktas su vyresniais nei 65 metų žmonėms).
3. Gerėja samprotavimo ir problemų sprendimo įgūdžiai
Tai akivaizdu ne tik iš laboratorinių tyrimų, bet ir iš realaus gyvenimo stebėjimo. Federalinių rezervų banko Čikagoje ekonomistas Sumitas Agarwalas atliko išsamų tyrimą ir įrodė, kad vidutinio amžiaus žmonės,
palyginti su jaunesniais, priima geresnius finansinius sprendimus. Jie geriau vykdo piniginius sandorius, apskaičiuoja kredito kortelės balansą, išvengia perteklinių palūkanų ir pan. Geriausiai su pinigais tvarkytis
geba penkiasdešimtmečio link artėjantys žmonės.
4. Dėmesys sutelkiamas į teigiamus dalykus
Pasak žurnale „Psichology and Aging“ publikuoto straipsnio, su amžiumi žmogaus perspektyvos auga. Stanfordo universiteto psichologijos profesorė ir Ilgaamžiškumo centro direktorė Laura Carstensen paprašė tiriamųjų (nuo 18 iki 94 metų) pasižymėti emocinės būklės kaitą penkis kartus per dieną visą savaitę. Tą patį tyrimą ji atliko praėjus penkeriems metams ir dar kartą vėl po penkerių metų. Laikui bėgant tiriamieji užregistravo vis daugiau teigiamų emocijų. Tai parodė emocijų apdorojimo centras smegenyse, kuris reaguoja į teigiamus ir neigiamus įvykius. 2004 metais specialistai stebėjo, kaip jaunesnio ir vyresnio amžiaus savanoriai reaguoja į linksmas, liūdnas ir neutralias nuotraukas. Jaunų asmenų (nuo 18 iki 29
metų amžiaus) už emocijas atsakingas smegenų centras buvo paveiktas daugiau ar mažiau vienodai stebint skirtingo pobūdžio nuotraukas. O vyresniojo amžiaus žmonės (nuo 70 iki 90 metų) kur kas stipriau reagavo į
teigiamas nuotraukas.
5. Tobulėja bendravimo įgūdžiai
Tyrimai rodo, kad brandūs žmonės geriau supranta ne tik save, bet ir kitus. 2007 metų leidinyje „The Journal of Gerontology“ buvo publikuojamas tyrimas, kaip vyresni ir jaunesni žmonės reaguoja į kasdienines problemas (pavyzdžiui, kai giminaitis paskambina, nes nori pasiguosti, o jūs kaip tik ketinate išeiti susitikti su draugais, arba kai laimite nemokamas atostogas, bet kelionės data sutampa su seniai planuotu giminės
susitikimu). Vyresniojo amžiaus žmonės ypač gerai sprendžia pasirinkimo dilemas ir paprastai eina tokiu keliu, kad išvengtų tiesioginių konfliktų. „Kai senstame, socialinis intelektas nuolat plečiasi, – aiškina M. Gatz. – Su laiku imame geriau suprasti ir perprasti žmones, suvokiame, kaip „veikia“ santykiai ir kaip reikia elgtis norint išvengti ginčų.“
6. Aiškėja prioritetai
„Tyrimai, kaip žmonės suvokia laiko tėkmę, rodo kad su amžiumi imama suvokti, jog gyvų būtybių laikas šioje planetoje ribotas, – pastebi Floridos universiteto ekspertas, sveikatos psichologijos profesorius ir mokslų daktaras Michaelis Marsiske. – Šis suvokimas paaiškina, kodėl vyresnieji linkę mažiau laiko skirti nereikšmingiems dalykams ir kur kas daugiau šeimai, artimiesiems. Jie daugiau dėmesio skiria siekdami teigiamų emocijų ir patyrimų, kreipia dėmesį į geras, o ne blogas naujienas.“
7. Plečiamas akiratis ir tobulinami gebėjimai
Kai kurią gautą informaciją įsimename ir niekada nepamirštame. Pavyzdžiui, žmogaus žodynas: su laiku vis pildome žodyną naujais žodžiais ir tokiu būdu galime raiškiau ir ekspresyviau kalbėti. Su darbu susijusios žinios taip pat kaupiasi, o tai reiškia, kad kasdien tobulėjame ir darbą atliekame vis geriau.
8. Gebėjimas matyti visumą
Su amžiumi žmonėms lengviau įvertinti ir „išmatuoti“ situacijos reikšmingumą. 2005 metais žurnalas „Neuronin“ įrodė šį gebėjimą tyrimu. Kanados universiteto filosofijos daktarė, psichologė Allison Sekuler jaunesniems ir vyresniems tiriamiesiems kompiuterio ekranuose rodė įvairių formų ir atspalvių judančius vaizdus. Kai figūros buvo mažos ir pilkos spalvos, jaunieji jas pastebėdavo lengviau, bet kai buvo rodomos didelės ir ryškios figūros, užduotį greičiau atlikdavo vyresnieji. A. Sekuler pažymi, kad jaunesnių žmonių smegenys linkusios kreipti dėmesį tik į detales, o vyresnieji tokį vaizdinį vertina kaip visumą.
9. Gebėjimas kontroliuoti emocijas
Jeigu jauni žmonės jautriai išgyvena laimę ir liūdesį, jaudulį ir nusivylimą, tai vyresnieji geba išlaikyti emocijas ir išlikti ramūs. 2009-aisiais psichologo Vasiliki Orgeta atliktas tyrimas parodė, kad vyresnieji (61–81 metų) vadovaujasi strategijomis, kaip valdyti atitinkamas emocijas ir emocinius impulsus.
10. Naujas iššūkis – ne problema
Kai smegenys susiduria su nauja patirtimi, sukuria atitinkamas psichikos sistemas, kuriomis remiamasi antrą kartą susidūrus su ta pačia situacija. Vidutinio amžiaus žmonės turi sukaupę gausybę „schemų“, kurios padeda prisitaikyti net prie visiškai naujos situacijos. Jie tiesiog žino kaip elgtis, o tai padaryti leidžia per visą gyvenimą sukaupta patirtis. Tiesą sakant, tai vadinama išmintimi.
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
