Trapučius keiskite pistacijomis
Jei kartkartėmis mėgstate pakramsnoti traškių ir gardžiai sūrstelėjusių trapučių (vadinamųjų krekerių), pamėginkite juos pakeisti pistacijomis. Saujelė žaliųjų riešutukų per dieną gali sumažinti širdies ligų riziką. Tokį teigiamą poveikį sukelia mononesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra riebaluose – jos mažina blogojo ir didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, jei trokštate numesti svorio, daug naudingiau valgyti pistacijas, o ne trapučius. Ne todėl, kad būtų mažiau kaloringos, o todėl, kad jų sunkiau suvalgyti per daug – kad krimstelėtumėte gardų riešutėlį, tenka padirbėti jį lukštenant. Be to, nors riešutuose daug angliavandenių, juose apstu ir maistinių skaidulų, baltymų, energijos suteikiančio vitamino B6, dėl kurio ilgiau jausitės sotūs. 30 pistacijų – 100 kalorijų užkandis, puikiai tiksiantis ir žiūrint mėgstamą filmą, ir ant darbo stalo.
Dietinę kokakolą keiskite šalta žaliąja arbata
Toks pakeitimas padės sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu ir susidoroti su didėjančia liemens apimtimi. Ant pilvuko susikaupę riebalai – vienas pagrindinių cukrinio diabeto išsivystymo rizikos veiksnių, taip pat jie „įspėja“ apie gresiančias širdies ligas ir vėžį. Tai – gana svarūs argumentai pakeisti dietinę kokakolą šalta žaliąją arbata. Joje yra bioflavanoidų, saugančių nuo vėžio ir neleidžiančių kauptis laisviesiems radikalams, kurie pažeidžia organizmo ląsteles. Moksliškai įrodyta, kad nuo kokakolos sparčiau kaupiasi riebalai. Keturi puodeliai žaliosios arbatos per dieną spartina medžiagų apykaitą ir padeda sudeginti daugiau kalorijų. Toks įprotis padės sutaupyti 80 kalorijų, o laikydamiesi jo kasdien ir nekeisdami kitų įpročių, per metus galite numesti tris kilogramus.
Špinatus keiskite lapiniais kopūstais
Lapinius kopūstus galima naudoti patiekalams taip pat, kaip ir špinatus: lengvai patroškinti, virti garuose, valgyti žalius. Tačiau lapiniuose kopūstuose kur kas daugiau antioksidantų nei bet kuriose kitose daržovėse. Jie papildo organizmą kaulų stiprumą užtikrinančiu vitaminu B, kurio kopūstuose daugiau nei špinatuose. Be to, lapiniuose kopūstuose yra fitochemikalų, kurie padeda kovoti su žarnų, kiaušidžių ir krūties vėžiu. Kad pajustumėte naudą, paskanaukite lapinių kopūstų du kartus per savaitę: pjaustykite jų į sriubas, padažus, patiekite kaip garnyrą, pagardintus česnakais ir alyvuogių aliejumi.
Grietinę keiskite jogurtu
Kepsnys ar bulvių košė be grietinės debesėlio atrodo nieko vertas? Pamėginkite grietinę pakeisti riebiu jogurtu. Jo skonis – labai panašus, o kalcio jogurte – kur kas daugiau nei grietinėje. Taip pat riebiame jogurte daugiau baltymų ir virškinimo veiklai naudingų probiotikų. Grietinę jogurtu taip pat galite keisti gamindami daugumą salotų užpilų ir padažų.
Vištos krūtinėlę keiskite blauzdelėmis
Taip, baltoje vištos krūtinėlės mėsoje mažiau riebalų nei tamsesnėje blauzdelių. Tačiau tamsesnėje mėsoje daugiau maistingųjų medžiagų nei krūtinėlėje. Todėl kartkartėmis vištos krūtinėlę keiskite blauzdele – joje daugiau geležies ir cinko, padedančio kovoti su peršalimo ligomis ir gripo virusu. Taip pat šioje mėsoje daug vitamino A.
Du–tris kartus per savaitę pasilepinkite sočia vakariene: ant grotelių kepta vištos blauzdele ir dubeniu šviežių daržovių. Beje, odelės taip pat neskubėkite nuplėšti – ji kepant neleis iš mėsos išgaruoti drėgmei. Nulupkite prieš pat valgant.
Geltonąsias ir žaliąsias paprikas keiskite raudonosiomis
Paprika – daržovė, kuria galite lengvai nuspalvinti bet kokią mišrainę. O jei nesinori pirkti visų iš eilės, prie lentynos tenka pastoviniuoti: kurią spalvą rinktis šiandien? Pasikliaukite raudona! Pasirodo, būtent raudonosiose paprikose vitamino C yra triskart daugiau nei kitose. Be to, būtent jose yra ir karotenoido beta kriptoksantino, kuris mažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Raudonųjų paprikų patariama valgyti bent keturis kartus per savaitę. Jos puikiai tinka sumuštiniams gardinti ir puošti, taip pat pjaustomos į makaronų patiekalus, troškinius, salotas, dedamos ant picos.
Majonezą keiskite avokadu
Pertrintas avokado minkštimas – tokios pat kreminės tekstūros, kaip majonezas. Tik maistingųjų medžiagų jame kur kas daugiau. Avokaduose apstu omega-3 riebalų rūgščių, kurios stiprina širdį, gerina smegenų funkcijas ir malšina uždegimų procesus organizme.
Įpjaustykite avokado į pomidorų salotas, gardinkite juo sumuštinius ir širdis ilgiau išliks sveika.
Žemuoges keiskite avietėmis
Avietėse antioksidantų bemaž perpus daugiau nei žemuogėse. Be to, viena stiklinė aviečių aprūpina organizmą aštuoniais gramais maistinių skaidulų – šios uogos laikomos vienu geriausių maistinių skaidulų šaltinių. Mokslininkai įrodė, kad valgant maistą, kuriame gausu skaidulų, sumažėja širdies ligų ir cukrinio diabeto rizika.
Aviečių patariama pirkti sezono metu ir užsišaldyti šaldiklyje ar šaldymo kameroje. Valgyti tris–keturis kartus per savaitę, pertrintas arba sumaišytas su jogurtu ir dribsniais.
Kramtomąją gumą keiskite petražolėmis
Norite, kad burnos kvapas akimirksniu taptų gaivus? Neskubėkite pirkti kramtomosios gumos, verčiau pakramtykite petražolių. Jose yra chlorofilo, kuris greitai atgaivins burnos kvapą ir suteiks naudos visam organizmui. Be to, petražolėse yra biologiškai aktyvios medžiagos apigenino, kuris stabdo krūties vėžio vystymąsi. Kuo daugiau petražolių valgote, tuo stipriau jaučiamas jų efektas.
Baltymą keiskite visu kiaušiniu
Paradoksalu: daugybė žmonių išmeta kiaušinio trynį ir valgo tik baltymą, nes baiminasi cholesterolio, nors kaip tik kiaušinio trynyje yra itin svarbios medžiagos – cholino – stabdančio cholesterolio kaupimąsi. Kiaušiniai – puikus baltymų ir aminorūgščių šaltinis, suteikiantis energijos, padedantis organizmui įsisavinti kalcį ir saugantis nuo įvairių ligų. Per savaitę patariama suvalgyti net šešis kiaušinius.
