Vėliau šis svarbus faktas 100 metų buvo nustumtas į užmarštį. 1990 m. jį vėl iš naujo atrado profesorė iš JAV Linda Akredolo, kai pastebėjo, kad jos mažoji dukrelė bando mintį išreikšti ženklu. Iš to mokslininkė kartu su kolege prof. Suzana Godvin išrutuliojo girdinčių kūdikių gestų metodiką. Ir netrukus šis metodas įvairiomis versijomis išpopuliarėjo JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Maždaug prieš 10 metų kūdikių gestais susidomėjo ir lietuviai. Tiesa, tuomet kurčiųjų bendruomenę pirmosios lektorės sprendimai privertė traukyti pečiais – ji kursų klausytojams savo seminaruose pasiūlė mokytis... angliškų gestų. Lietuvių gestų kalba lingvistiniu, emociniu, kultūriniu ir istoriniu aspektais yra glaudžiai susijusi su lietuvių kalba, angliški gestai mums svetimi, logikos nesuprato kurtieji, bet viešai į diskusiją nesivėlė.
Ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė, auginanti dukrelę Jorūnę (3 m.) ir sūnelį Leoną (1 m.), parengė originalią kūdikių gestų metodiką, kuri remiasi vien lietuviškais gestais. Kauno Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centre jos vedamuose užsiėmimuose gausu originalių eilėraščių, dainelių ir judriųjų žaidimų, o kartu su žodžiais rodomi ir kūdikių (6–24 mėn.) amžiaus poreikius atitinkantys gestai.
Gintautės idėja patikėjusi centro direktorė Joana Gudžiūnienė jaunajai specialistei padeda patarimais, prisideda prie programos tobulinimo. O štai VDU lietuvių gestų kalbos lektorius kurčiasis Arūnas Bražinskas, šiaip pagiriamaisiais žodžiais be reikalo nesišvaistantis, naujovę įvertino taip: „Tai, ką daro Gintautė, yra nuostabu.“
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
Kalbos pažinimo džiaugsmas – ant kilimo
„Pasisveikinsim visi: / Labas, labas. / Trauksime kartu smagiai / dainą, dainą. / Žaisime drauge – aš ir tu. / Tu ir aš“, – nuaidi centro salėje. Ir čiauškėjimo, zyzimų, verksmų, klegėjimo kakofonija tarsi mostelėjus stebuklinga lazdele staiga liaujasi. Mažieji susidomėję pakelia galvutes į žodžių ir judesių šaltinį. Netrukus žodelis „tu“ prodainiu tariamame tekste ir atitinkamas gestas pakeičiamas vis kitu konkrečiu užsiėmimų dalyvio vardu. Tai mažylius suintriguoja dar labiau. Taip ant salėje patiesto kilimo prasideda antrasis iš keturių kūdikių gestų užsiėmimas.
Sutelkusi mažylių dėmesį, lektorė randa laiko kreiptis ir į tėvelius. „Šiandien atliksime kūdikių dienotvarkės simuliaciją. Mažyliams reikia turėti pastovų ritmą. Aiški rutina suteikia saugumo ir pasitikėjimo jausmą“, – pradeda dialogą su tėvais Gintautė ir, kol mažieji nepametė užduoto tono, vėl su kita užduotėle gręžiasi į juos.
Visi gauna po skaičių, o kilimo centre pabyra iš spalvotų siūlų pagaminti kutai. Smagu stebėti, kaip 8–18 mėnesių pypliai pagal jiems pateiktą pavyzdį netrukus patys tęsia gauto skaičiaus puošybą. Prišliaužia prie kutų krūvos, pasiima vieną ar kelis ir prilipdo prie skaičiaus. Paskui vėl ir vėl. Galų gale dešimt išradingai papuoštų sieninio laikrodžio skaičių – tiek yra dalyvių – nutupia į atitinkamą apskritimo vietą. Jei tik kuri mamytė, užuot pakėlusi savo atžalą, pabando pati prikabinti prie sienos skaičių, sulaukia audringo protesto, kuris nedviprasmiškai įspėja „Aš pats!“
O lektorė jau dainuoja kitą dainelę, kuri padės ateityje įsiminti skaičius, jų tarimą ir veiksmažodžių „valgyti“, „gerti“, „žaisti“, „miegoti“ atitikmenis gestais. Dar vėliau, su kitu rimuotu tekstuku, ji demonstruos, kaip mesti ir spirti aukštyn, žemyn ar tolyn kamuoliuką ir kaip visa tai išreikšti gestais. Kokių tik veiklų tądien nebuvo: spalvotų skarelių plazdenimo, pūkų pūtimo, plojimo delniukais pagal ritmą ir net rankyčių murkdymo į spalvingos želės konsistenciją. Nuostabu stebėti, kaip dešimt mažylių neprotestuodami laukia eilėje mušti gongą, nesiginčydami atsisveikina su vienu mokomuoju žaislu ir palinksta prie kito. Iš šalies gali atrodyti, kad suvaldyti jaunąjį edukacinio užsiėmimo kontingentą tiesiog juokų darbas. Bet ar tikrai?
Patarimai ir idėjos tėvams
„Nereikėtų šimtą kartų kartoti to paties žodžio. Pateikite norimą sąvoką išradingai, vis kitame kontekste. Įkyrus ir tiesmukas to paties kartojimas vaiką atbaido...“ „Paskatinkite tarti garsažodžius dainelėje ar eilėraštuke, ties smagiausiomis vietomis padarydami pauzę. Tik prieš tai tekstą gerai įrašykite į atmintį...“ „Turėkite galvoje, kad 4 mėnesių vaiko motorika dar tik formuojasi, tad greičiausiai jis tokio amžiaus bus pasyvus gestų stebėtojas. Nereikia tikėtis, kad 8 mėnesių jis tiksliai atkartos gestą, kaip ir būdamas metų galbūt tiksliai neištars žodžio. Bet juk svarbiausia – pastangos. Jas reikia įvertinti, vaiką pagirti ir gestą kaskart švelniai pataisyti...“ „Svarbu mažylio gestą pagauti kuo anksčiau. Mano sūnus „gerti“ rodė kaip „pamoti“. Tik trečią dieną sureagavau. Dar kelios dienos ir, nesulaukęs atsako, būtų praradęs motyvaciją stengtis...“ „Su nauju gestu supažindinkite visus namiškius. Rodykite visi vienodai ir tiksliai. Tik taip paskatinsite vaiką tapti aktyviu komunikacijos dalyviu...“ „Visada prisiminkite, jog tam, kad parodytų gestą, mažyliui reikia stiprios motorikos ir labai daug pastangų“, – dalijosi patarimais G. Sinkevičienė.
„Lankome centre ir dar vienus mokymus. Taip sužinojome apie kūdikių gestus. Norėjosi išbandyti kažką visiškai naujo“, – kaip įsitraukė į inovatyvius užsiėmimus, pasakoja sūnelio Dovydo (1 m.) mama Greta. Bernardo (10 mėn.) mamytė didžiuodamasi sako, kad jų žodyne – jau net keli gestukai. Šeima susirado užsienietišką metodinę medžiagą internete, bandė jų mokytis savarankiškai, bet tai nepasiteisino. Ankstuko Kajaus (2 m.) mamytė Rita atskleidė, kad juodu yra seni centro lankytojai. Į šiuos užsiėmimus atviliojo smalsumas. Kajus kol kas į gestukus nereaguoja, bet pašnekovė nenusimena – juk dar tik antras užsiėmimas. Be to, čia jie gauna ir kitų naudų: Kajus turi galimybę pabendrauti su bendraamžiais, socializuojasi. Matukas (1,4 m.) jau gali parodyti „gerti“. Mamytė Joana nekantriai laukia, kol į aktyvųjį žodyną persikels ir „valgyti“. „Išmokyti bendrauti gestais reikia laiko, tai – namų darbai, čia mes tik gauname idėjų ir žinių“, – po užsiėmimo kalbėjo pašnekovė.
Kalbančiose rankose – kūrybinis potencialas
Be geidžiamiausio tikslo – susikalbėti su vaiku, sulaukti grįžtamojo ryšio, autorė teigia siekianti ir kitų. „Gebėdamas išreikšti save kūdikis ugdosi pasitikėjimą savo jėgomis, domėjimąsi aplinka, stiprina ryšius su artimaisiais“, – lenkia pirštus pašnekovė, o kai kurias naudas dar atskleidžia ir per pavyzdžius.
Štai ji sūneliui Leonui iki metų nedavė pačiam naudotis šaukštu, bet gavęs stalo įrankį mažylis per tris dienas įgudo pataikyti maistą į burną. Įgūdis lengvai susiformavo dėl to, mano mama, kad su gestų mokymusi spartėja smulkiosios ir stambiosios motorikos vystymasis, pagerėja koordinacija, atstumų pajauta. Gestai dar esą padeda sukaupti ir išlaikyti dėmesį. Ji savo 2–4 mėnesių dukrelę Jorūnę guldydavosi ant kelių ir dainuodavo daineles, imituodama jų turinį gestukais. Mažylė žiūrėdavo neatitraukdama akių.
Kokius gestus mažylis parodys pirmiausia, iš šalies pasakyti sunku. Pasak pašnekovės, paprastai viską lemia aistra ir meilė konkrečiai sričiai. Naujus gestus esą geriausia įvesti derinantis prie poreikių ar vaiko interesų. Jei mažylis susidomėjęs stebi ant palangės čiulbantį paukštuką, ir reikėtų rodyti paukštuką. Numanote, kad mažylis verkia reikalaudamas pieno, tuomet ir klauskite, ar nori pieno, rodydami ir atitinkamą gestą. Tiesa, jos praktikoje buvo atvejų, kai mažylis pieneliui, kuris yra pagrindinis kūdikių maistas, priskirdavo, pvz., prasmę „noriu“. Tai esą tik rodo, kad kūdikis iš visų jėgų stengiasi išreikšti save, nors gestų ir trūksta.
O ką daryti, jei motinos esybė priešinasi gestams? Tuomet turbūt jų ir nereikia mokyti, sako pašnekovė. Kūdikis turi neklystančią nuojautą, kas jo brangiausiam žmogui priimtina, o kas ne. Vargu ar jis susidomės tuo, kas netraukia jo mamos. Vis dėlto Gintautė tėvus ragina į padėtį žvelgti ne vien savo akimis. Kas mamai svarbiau – jos nuostatos ar, kaip pastarajame pavyzdyje atskleista, vaiko poreikiai? Kartais dėl vaikų savo nuostatas tenka ir peržengti, teigia specialistė.
Tėvelius, kurie nerimauja, kad gestai gali pristabdyti mokymosi kalbėti procesą, lektorė nuramino – jokie tyrimai tokio dalyko nepatvirtino. Anot jos, sunku patikėti, kad girdintis vaikas, pasiekęs kalbėjimo fazę, vengs kalbėti, ypač jei jis auga kalbinėje aplinkoje. Prigimtis juk stipresnė, mano pašnekovė, nebent vaikas turi kalbos raidos sutrikimų. Tuomet jis, ko gero, iš tikrųjų rinksis lengvesnį komunikacijos būdą.
Kita vertus, ar daug yra tėvų, kurie peršoktų „au au“ ir „miau miau“ fazę ir lauktų, kol mažylis gebės ištarti „šuniukas“, „katytė“? Tad jeigu suaugusieji daro kompromisą ir leidžia vartoti „au au“, jį palydėdami šuniuką identifikuojančiu gestu vargiai sugriaus motyvaciją mokytis kalbėti. Juolab kad vaikui pradėjus kalbėti kūdikių gestų poreikis pamažu slopsta, kol galų gale ir nunyksta. G. Sinkevičienė teiginį papildo ir štai tokia mokslininkų išvada: „Gestų kalba savo esme yra smulkioji motorika, kuri tiesiogiai siejasi su motorinio kalbos centro stimuliavimu, ir tai leidžia paspartinti kalbos raidos procesą.“
Ji taip pat pasidalija dar vieno amerikiečių atlikto tyrimo su pirmokais išvadomis. Mokslininkai nustatė, kad ankstyvojoje vaikystėje vartoję gestų kalbą girdintys vaikai galėjo pasigirti dvigubai turtingesniu žodynu, jų kalba buvo ekspresyvesnė, judesiai plastiškesni, jie apskritai buvo daug imlesni visoms užsienio kalboms.
Atkreiptas dėmesys, kad girdinčių žmonių, išskyrus nebent meniškos prigimties asmenis, užslopintas kairysis smegenų pusrutulis. Mat sakytinių kalbų vartotojai lingvistiniams tikslams naudoja dešinįjį pusrutulį. Gestų kalbų vartotojai remiasi kairiuoju. Šis smegenų pusrutulis atsakingas ir už kūrybinius gebėjimus. Tad tėvai, mokydami kūdikius gestų, jiems atveria neįtikėtinas galimybes, tvirtina pašnekovė.
„Vizualinis erdvinis mąstymas ugdosi per gestų kalbą, o jei jos nesimokoma, viską lemia prigimtis – arba jį turi, arba ne. Bendrojo ugdymo programos nelabai į tai orientuotos, tad tėveliai, ėmęsi gestų mokymo, sukuria prielaidas tolygiai suaktyvinti abiejų smegenų pusrutulių veiklas, o ateityje tai neabejotinai duos rezultatų, – tikina lektorė. – Tik Lietuvoje iki šiol į gestų kalbą žvelgiama rezervuotai. Užsienyje dėl išskirtinių jos ypatybių tarp girdinčiųjų ji ne tik pelnė populiarumą, bet ir didžiulę pagarbą.“
Straipsnio autorius: Remigijus Samuilevičius
