Kiekvienam auginant vaikus priimamam sprendimui visuomet atsiranda kontrargumentų. Vienas kebliausių klausimų – ar vis dėlto reikėtų leisti kūdikiams išsiverkti naktį. Daugelis mamų ir tėčių sako, kad taip, o kiti net neįsivaizduoja, kaip galima neiti guosti naktį verkiančio vaikelio.
Į diskusiją įsijungia Emily Oster, ekonomikos profesorė ir dviejų vaikų mama.
Ji pritaria kontroliuojamam verkimui – Emily yra parašiusi knygą, kurią pavadino „Ruošinukas: Duomenimis pagrįstas vadovas apie tai, kaip geriau ir ramiau auginti vaikus nuo gimimo iki darželio“. Knygoje aptariama, kodėl naudinga palikti vaiką išsiverkti ir remiamasi „tūkstančiais akademinės literatūros straipsnių“, praneša „The Sun“.
„Nepanašu, kad ilguoju laikotarpiu būtų kokių nors neigiamų padarinių.“ – aiškina Emily. – „Tai dar nereiškia, kad toks pasirinkimas tinka visiems, bet tie, kurie norėtų taip nuspręsti, gali guostis tyrimų duomenimis.“
Žinoma, kontroliuojamas verkimas nėra tas pats, kas palikti vaiką verkti nekreipiant į jį ar ją visai jokio dėmesio.
Kontroliuojamo verkimo atveju vaikui leidžiama verkti tam tikrą, nustatytą laiką, kuris prieš einant jo ar jos guosti palaipsniui ilginamas.
Šią idėją taip pat palaiko Monique Robinson, „Telethon“ vaikų sveikatos tyrimų instituto Vakarų Australijos universitete pagrindinė tyrėja.
„The Conversation“ publikuotame straipsnyje ji rašo, kad tyrime, kuriame dalyvavo mamos su 6 – 12 mėnesių amžiaus vaikais, „ne tik ženkliai pagerėjo vaikų miego kokybė, bet taip pat ženkliai sumažėjo mamų depresijos simptomai, lyginant su kontroline grupe.
Tyrėjų komanda ir toliau stebėjo šias mamas ir jų vaikus iki 6 metų amžiaus ir nebuvo pastebėta jokių emocinių ar elgesio problemų, miego sutrikimų, prieraišumo, auklėjimo stiliaus ar mamų psichinės sveikatos skirtumų tarp intervencinės ir kontrolinės grupių.“
M. Robinson taip pat pabrėžia, kad kontroliuojamas verkimas skiriasi nuo ignoravimo, kai vaikas tiesiog paliekamas vienas verkti. Kontroliuojamas verkimas reiškia, kad žiūrite, kaip jaučiasi jūsų vaikas.
Profesorė E. Oster „Mail“ taip pat sakė: „Tyrimuose, kurių metu vieni tėvai buvo raginami naudoti šį metodą, o kiti – ne, buvo pastebėta, kad po tokių miego treniruočių kūdikiai miegojo vidutiniškai geriau.
Daugelis tyrimų parodė, kad tėvai teigimu, po tokių miego treniruočių jų kūdikiai jaučiasi geriau, nei prieš jas.
Be to, pastebima ir šio metodo nauda tėvams – mamoms mažėja depresijos simptomų ir poros yra labiau patenkintos savo santuoka.“
