„Iš pradžių aš buvau šokiruota ir negalėjau įsivaizduoti, kad pamatysiu tokių dalykų, kuriuos teko išvysti. Visi asmenys, buvę įskaitoje, yra kalėję už smurtą.
Visais atvejais, kai vykau į iškvietimus, pamačiau smurtą ir nesirūpinimą vaikais. Kiekvienas atvejis – išskirtinis ir paliekantis randus širdyje“, - jautriai kalba pareigūnė.
Septynmetį talžė beisbolo lazda
Ji niekada nepamirš septynmečio berniuko atvejo, kai šis tėvo buvo mušamas namuose su beisbolo lazda, o šaldytuve niekada nebuvo nieko valgyti, šaldytuvo lentynos buvo užpildytos tik alumi.
„Jis buvo mušamas beisbolo lazda, jam niekas nedavė valgyti. Septynmetis skundėsi visiems iš eilės, sakė mokytojams, kad yra mušamas, tačiau niekas nepatikėjo tol, kol nepamatė mėlynių ant vaiko kūno“, - prisimena pareigūnė.
Moteris nesuvokia, kokios gali būti šiuo metu siūlomos įstatymo pataisos apie tai, kad nežymus smurtas galėtų būti įteisintas.
„Jokio smurto negali būti. Ir jis negali būti skirstomas nei į žymų, nei nežymų arba matomą. Yra arba mušimas, arba nemušimas. Dabartinės pataisos yra absurdas, nes niekas negali nustatyti, kiek ir kaip buvo mušamas vaikas.
Kiekvienu atveju mėlynes bei sumušimus turi įvertinti medikai – jie apžiūri ir pasako, kokio pobūdžio mėlynės: smurtinės ar tik dėl to, kad vaikas nukrito nuo laiptų“, - kalba I. Molevaitė.
Muša taip, kad nesimatytų
Pareigūnės patirtis – milžiniška. Ji pasakoja apie vieną atvejį, kai asmuo, nuteistas už smurtą prieš žmoną, mušdavo ir vaiką.
Tačiau tai darydavo taip profesionaliai, kad jokių sumušimų ant vaiko kūno nelikdavo. „Tam vyrui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai, kad vaikas buvo mušamas, mažylis pats papasakojo, kai pasijautė esantis saugus“, - sako pašnekovė.
Matuko reforma
Primename, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, kuria centralizuotas sistemos valdymas.
Vaiko teisių apsaugos sistemą tobulinantį įstatymą Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga – įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose.
Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Reforma Seime palaiminta beveik vienbalsiai (susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė), palaikymą pareiškė ir didžioji visuomenės dalis.
Vis tik įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos, kad naujoji vaiko teisių sistema taps norvegiškąja „Barnevernet“, garsėjančia vaikų atėmimu iš šeimų.
Visą reportažą su pareigūne žiūrėkite čia:
