Besiraizgančias Kroatijos pakrantes nenuilsdama skalauja Adrijos jūra, o netoli jų kyla žaliuojantys kalnai. Rodos, ideali vieta atostogoms. Ir patys kroatai nė nemirkčiodami pasakoja legendą, jog kadaise Dievui sukūrus pasaulį angelai nešė maišą įvairių gėrybių, kurias norėjo išbarstyti po visą pasaulį. Tačiau pasirodęs velnias pabandė atimti maišą. Šis praplyšo ir visos jame buvusios grožybės išbyrėjo. Visa tai esą įvyko virš Kroatijos. Kur gi ieškoti tų grožybių? – klausia kelionių tinklalapis kelioniumanija.lt.
Plitvicos ežerai – vandens karalystė
Plitvicos ežerų nacionalinis parkas – bene žymiausia lankytina vieta Kroatijoje. 16 skaidrių ežerų, išsidėsčiusių skirtinguose lygiuose, tarpusavy jungia daugybė krioklių bei kaskadų. Vaikštant lankytojams įrengtais takais nespėji grožėtis šiuo gamtos stebuklu: aplink tekančiu, čiurlenančiu, šniokščiančiu vandeniu, turkio spalvos ežerais ir būriais žuvų, besispiečiančių pakrantėse.
Krka – gražiausia Kroatijos upė
Gražiausia Kroatijos upe vadinama Krka, kurios vardu pavadintas nacionalinis parkas, savo vandenis kalkakmenio tarpekliais į Adrijos jūrą plukdo 75 km Dalmatijos regione. Šios upės žemupyje ir vidurupyje yra net septynios grupės įspūdingų krioklių, kurių bendras kritimo aukštis viršija 240 m. Krka upėje yra įrengtos maudyklės, kuriose tiesiog krioklių pašonėje gali turkštis visi panorėję. Vieni įspūdingiausių Krka nacionaliniame parke – tai Skradinski Buk kriokliai. Įveikęs 17 travertino terasų, išsidėsčiusių 400 m ilgio atkarpoje, upės vanduo čia krenta iš daugiau nei 37 m aukščio. Šie kriokliai laikomi gražiausiais kalcio karbonato kriokliais visoje Europoje.
Auksinio rago kyšulys Bračo saloje
Bene didžiausia Dalmatijoje esančios Bračo salos įžymybė – tai vaizdingasis Auksinio rago (Zlatni rat) kyšulys, išsišovęs ties Bolo gyvenviete salos pietuose. 500 m ilgio kyšulio smėlėtas smaigalys, skalaujamas jūros bangų ir pustomas vėjo, nuolat keičia savo formą. Trečia pagal dydį Adrijos jūroje netoli Splito besidriekianti Bračo sala į ilgį nutįsusi tik apie 40 km, tačiau kartu yra aukščiausia šios šalies sala. Vidovicos viršūnė Vidova Gora plokščiakalnyje kyla į 778 m aukštį. Nuo šio plokščiakalnio atsiveria ne tik Bračo salos panorama, bet ir kaimyninių salų pakrantės.
Brijunų nacionalinis parkas
ar antikos laikais Brijunų (Brijuni) salose savo vilas buvo įkūrę turtingi romėnai. Šį įspūdingą salyną sudaro 14 salų, tačiau turistai gali patekti tik į dvi iš jų – Didijį Brijuną ir Mažąjį Brijuną – plaukdami laivu iš Fažana (Fasana) miestelio. 1983 m. salose įkurtame nacionaliniame parke gyvena ne tik vietiniai gyvūnai (danielių, stirnų, muflonų, kiškių, įvairių rūšių paukščių), bet ir apgyvendintos kai kurių egzotiškų gyvūnų rūšys. Didžiojo Brijuno saloje galima apžiūrėti romėnų laikų vilos griuvėsius, Bizantiškos pilies griuvėsius, Venecijos laikų Baltąją vilą. Tai pat saloje įkurtas muziejus, kuriame galima susipažinti su archeologiniais šios salos radiniais.
Kornatų salynas
Kornatų nacionalinis parkas, įkurtas 1980 m. pietinėje Zadaro salyno dalyje, siekiant išsaugoti jūros gyvūniją ir augaliją bei tyrus vandenis. Beveik visos saugomos salos yra negyvenamos, be to ir augalija jose gan skurdi: gruntas čia akmenuotas, krantai uolėti ir statūs. Didžiausioje parke Kornato saloje yra nedidelė viduramžių epochos bažnyčia, venecijietiškas stebėjimo bokštas (VI a.). Kornatų salyną yra itin pamėgę buriuotojai.
Žydroji grota
Biševo saloje esanti grota, kroatų kalba vadinamas Modra špilja, yra viena įspūdingiausių Kroatijos pakrantėje. Šis Dalmatijos regione esantis urvas žinomas dėl nuostabaus šviesos efekto. Į šį oloje esantį urvą šviesa patenka tik prasiskverbdama pro žydrą Adrijos jūros vandenį. Tad galit įsivaizduoti tą efektą, kurį sukuria žydras skaidrus mirguliuojantis vanduo ir pro jį besiskverbiantys saulės spinduliai. Sako, jog geriausias metas stebėti Žydrosios grotos grožį yra apie vidudienį. Šis Biševo salos gamtos stebuklas yra panašus į kur kas garsesnę Žydrąją grotą, esančią Italijos Kaprio saloje.
Imotski ežerai
Imotski vietovė Dalmatijoje garsi Raudonuoju ežeru (Crveno jezero), kuris išsiskiria itin aukštais uolėtais rausvai rudais krantais. Šio palyginti nedidelio ežero gylis viršija 500 metrų. Raudonasis ežeras laikomas trečiąja pagal dydį pasaulyje karstine įduba. Netoliese telkšo dar vienas karstinės kilmės ežeras – Mėlynasis, arba Modro jezero, išsiskiriantis mėlyna spalva.
Neretvos delta
Viena didžiausių į Adriją įtekančių upių, Neretva, formuoja įspūdingą deltą šalies pietuose ties Bosnija ir Hercegovina. Nemaža dalis deltos naudojama žemės ūkiui, nes čia plyti bene derlingiausios Kroatijos žemės. Kai kurie ūkininkai savo auginamus mandarinų sodus, susodintus tarp pelkėtų vietovių, pasiekia tik plaukdami laivu kanalų labirintu.
