Krekenavos regioniniame parke – didelė renginių ir lankytinų vietų pasirinkimo įvairovė, o poilsiauti galima pasirinkti poilsio zonas Nevėžio pakrantėse. Tokia galimybe naudojasi ne tik į parką atvykę svečiai, bet ir Krekenavos miestelio bendruomenė, su kuria parko administracija glaudžiai bendrauja.
Saugo drauge
Krekenavos regioniniame parke saugomas nepakartojamas Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdis, kurio išskirtinis bruožas – raiškus terasinis Nevėžio senslėnis su natūraliomis pievomis ir daugybe senvagių bei jų liekanų. Todėl šiame unikaliame krašte – didelė renginių ir lankytinų vietų pasirinkimo įvairovė.
Čia poilsiauti galima rinktis puikiai sutvarkytas ir pritaikytas zonas Nevėžio upės pakrantėse. Jų tvarkymu rūpinasi Krekenavos regioninio parko administracija ir Krekenavos miestelio bendruomenė „Tiltas“.
Parko direktorė Alma Kavaliauskienė kartu su vyriausiąja specialiste Lina Juozaitiene „Sekundei“ pasakojo apie regioninio parko išskirtinę vertę, apie unikalias ir išskirtines parko vietoves, gamtos apsaugą, įrengtus pėsčiųjų takus, apie tai, kaip poilsiui yra pritaikytos Nevėžio upės pakrantės ir Krekenavos apylinkės. Moterys nepamiršo pasidžiaugti, kad regioninio parko darbais domisi miestelio bendruomenė.
Pasak A. Kavaliauskienės, pažintis su regioniniu parku prasideda nuo Dobrovolės kaime įkurto Krekenavos regioninio parko lankytojų centro.
„Iš centro pavadinimo aišku, jog jis bendruomeniškas ir atviras visiems lankytojams. Jis įsteigtas 2009 metais, o lankytojus labiausiai domina centre įrengta ekspozicija“, – sako direktorė.
Pasak jos, ekspozicija atskleidžia vietovės unikalumą, savitą gamtos grožį ir vertę.
„Lankytojų centras – tarsi raktas, kuris atrakina gamtos ir kultūros paveldo vertybes, suteikia daug žinių ir pakviečia į gamtą savarankiškai keliauti bei atrasti Krekenavos krašto gamtos lobius. Lankytojų centras tarnauja ne tik regioninio parko administracijai, bet ir įvairiems Krekenavos bendruomenės renginiams organizuoti“, – šypsosi A. Kavaliauskienė.
Anot jos, centre nuo 2009 metų vyko ne vienas renginys.
„ Čia patogu surengti susitikimus tiek moksleiviams, tiek bendruomenėms. Čia vyksta įvairios parodos, o nuo 2012 metų vidurio atidaryta ekspozicija „Nevėžio upės senvagių įvairovė“, – priminė parko direktorė.
Ekspozicijoje senvagių įvairovė
Krekenavos regioninio parko vyriausioji specialistė L. Juozaitienė aiškino, kad ekspozicijos pagrindinė tema ir yra Nevėžio upės senvagių įvairovė.
„Nusprendusiuosius aplankyti parką pirmiausia kviečiame užsukti į lankytojų centrą ir pamatyti ekspozicinę juostą, kur demonstruojama visas Nevėžio senslėnis. Informacija apie jį pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, kurie atspindi Nevėžio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus“, – pristatė ekspoziciją L. Juozaitienė.
Rekreacinės zonos specialistė pasakojo, kad ekspozicijos erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su regioninio parko augalais ir gyvūnais, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio.
„Apie piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes.
Lankytojus ypač žavi edukaciniai animuoti siužetai“, – sakė L. Juozaitienė.
Pasak jos, animuoti siužetai parodo, kaip negalima elgtis, kokia žala padaroma gamtai neatsakingu elgesiu.
„Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu – stumbru. Iš vaizdo medžiagos galima sužinoti daug apie šio miško gyvūno ypatumus“, – pristatė stumbrus darbuotoja. Lankytojų centro ekspozicijoje galima susipažinti ne tik su stumbrais.
„Demonstruojami būdingi regioninio parko gamtos garsai, kvapai. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai. Pačiame ekspozicijos centre žymaus kryždirbio Vinco Svirskio išdrožtas šimtametis kryžius. Ekspozicija atspindi visa tai, kas yra Krekenavos regioninio parko teritorijoje“, – teigė L. Juozaitienė.
Susiformavo upei keičiant vagą
Regioninio parko darbuotojų teigimu, Nevėžio senslėnis – didžiausia Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė. Daugybė pasagos pavidalo senvagės liekanų atsirado ilgainiui keičiantis upės vagai.
Potvynių metu Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtų pakrančių pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybę netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų. Mažai žmogaus pertvarkytas Nevėžio senslėnio kraštovaizdis – poledynmečio laikų palikimas. Todėl ir buvo gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsaugai įsteigtas Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis.
Iš arti
Pasak L. Juozaitienės, susipažinus su lankytojų centro ekspozicija smagu pabūti gamtoje ir iš arti pamatyti Nevėžio senvages, pavaikščioti upės pakrantėmis nusidriekusiais takais.
„Tai ne tik malonu, bet ir labai naudinga sveikatai. Buvimas gamtoje, gryname ore gerina nuotaiką, mažina baimę ir įtampą, sklaido niūrias mintis, padeda atsipalaiduoti. Vaikščioti žeme, žiūrėti į mėlyną dangų, klausytis augančios žolės, jausti miško gaivą, atrasti gamtos stebuklus – nuostabus pojūtis“, – įsitikinusi specialistė.
Jos teigimu, gamta – lyg atversta pilna paslapčių knyga ir ją skaityti būtina įdėmiai, neskubant.
L. Juozaitienė pasakojo, kad Krekenavos regioniniame parke yra keli pažintiniai takai.
„Jais vaikščiojant galima susipažinti su parke plytinčiomis natūraliomis pievomis, kuriose nevykdoma ūkinė veikla“, – teigė kraštovaizdžio specialistė.
Pasak L. Juozaitienės, vaikščiojant pėsčiųjų pažintiniais takais iš arti galima pamatyti natūralias vešlias pievas, medžiais apaugusias ganyklas ir miškapieves, kuriose auga reti augalai – didžioji džioveklė, raudonžiedis berutis, boloninis katilėlis.
„Pažintiniuose takuose įrengtos poilsiavietės, kurias įrenginėjo ne tik regioninio parko darbuotojai, miškų urėdijos darbuotojai, bet ir Krekenavos miestelio bendruomenė.
Jie mūsų pagalbininkai ir bendraminčiai. Pernai pačiame miestelyje, ant Nevėžio upės kranto, bendruomenės jėgomis įrengta poilsio zona“, – pasidžiaugė aktyvia bendruomene L. Juozaitienė.
Įrengė poilsio zoną
Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė „Sekundei“ papasakojo, kaip įgyvendino projektą „Atokvėpio zonos prie Nevėžio upės“.
Pasak jos, miestelio paplūdimiui sutvarkyti bendruomenė gavo lėšų pagal Europos Sąjungos projektą „Europa investuoja į kaimo vietoves“. Projektui, kuris buvo baigtas įrengti pernai rudenį, buvo skirta 100 tūkstančių litų.
„Maždaug 2 hektarus užimanti poilsio zona prie Nevėžio upės buvo sutvarkyta iš pagrindų: įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pro ją į paplūdimį vedantis pėsčiųjų ir dviratininkų takas, pastatyta dvi persirengimo kabinos, dengta pavėsinė bei atvira poilsio aikštelė, trylika suoliukų, dviračių stovai, šiukšliadėžės, lauko tualetas“, – vardijo S. Rudienė.
Bendruomenės pirmininkė sako, kad žmonės naujai sutvarkytą paupį jau pamėgo.
„Čia užsuka ne tik patys įvairaus amžiaus vietos gyventojai, bet ir atvykusius svečius atsiveda pasigrožėti.
Tikimės, kad gražiai įrengta poilsio zona tarnaus ilgai. Juo labiau kad medžio meistrai pasistengė ir visus medinius statinius pagamino iš tvirtų ąžuolinių rąstų“, – sakė S. Rudienė.
Bendruomenė „Tiltas“ – veikli visuomeninė organizacija. Jos pastangomis prieš trejus metus Krekenavoje įrengta riedlenčių ir riedučių aikštelė.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
