Dažnai iškyla klausimas, ar pasikeitus orams, turėtų keistis ir mūsų mityba? Pasak G. Brokienės, žiemos metu žmonės visai nejučia pradeda rinktis riebesnį ir sotesnį maistą. Jos teigimu, tai visiškai natūralu ir suprantama, tačiau, valgant tokį maistą, reikėtų nepersistengti su porcijomis:
„Faktas, kad žiemą, kuomet atšąla, pablogėja oras, greičiau temsta, žmogui norisi sotesnių, riebesnių, šiltesnių patiekalų, skirtingai negu vasarą. Mano nuomone, tuos poreikius reikėtų patenkinti, tik svarbu nepamiršti saiko.“
Imuniteto stiprinimas – viso gyvenimo misija
G. Brokienė pastebi, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau entuziastų, siekiančių sustiprinti savo imunitetą ir besitikinčių, kad kelis kartus pasportavę ir sutvarkę savo mitybą, iškart taps sveikesni. Tačiau, jos teigimu, tai nėra taip paprastai pasiekiamas tikslas.
„Tai nėra kažkoks vienadienis dalykas, kad dabar sugalvojau pastiprinti imunitetą, tai įvyks stebuklas ir jis taps stiprus per savaitę. Imuniteto stiprinimas arba jo palaikymas yra viso gyvenimo misija.
Tam didelę įtaką daro sveika gyvensena, tame tarpe ir sveikatai palanki mityba, kuri yra vienas pagrindinių faktorių, padedančių apsisaugoti nuo įvairių susirgimų“, – sako ji.
Didelis dėmesys žarnyno veiklai
Moters teigimu, didelę įtaką mūsų savijautai turi žarnyno veikla, todėl reikėtų nepamiršti į racioną įtraukti maisto produktų, naudingų mūsų žarnynui:
„Visada rekomenduoju per dieną suvalgyti porciją raugintų arba fermentuotų daržovių, kuriose gausu vitaminų bei gerųjų bakterijų, reikalingų mūsų žarnynui.
O žarnynas, kaip žinome, yra mūsų antrosios smegenys ir jo būklė daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Taip pat reikėtų nepamiršti skaidulų, kurių galime gauti su daržovėmis, pilno grūdo produktais.“
Naudingiausi vaisiai ir daržovės
G. Brokienės teigimu, tam, kad mūsų imunitetas būtų stiprus, lėkštėje kasdien turi atsirasti įvairių vaisių ir daržovių. Jų kasdien reikėtų suvalgyti bent po 400 gramų, nes tai yra vienas pagrindinių sveikos mitybos elementų.
„Kiekvieną dieną privaloma suvartoti žalių lapinių daržovių: tai galėtų būti špinatai, burokėlių lapai, rukola, kopūstai. Taip pat pomidorai, šakninės daržovės, pastarnokai, ropės, morkos, bulvės.
Dažnai žmonės stereotipiškai vengia bulvių, nes galvoja, kad nuo jų storėjama. Tačiau kiekviena daržovė mums yra skirtingai reikalinga ir visa esmė yra kiekyje, kurį suvalgome.
O kalbant apie vaisius, geriausia rinktis tuos, kuriuos prisirpina mūsų saulė, kuriuos patys užsiauginame – tai obuoliai, kriaušės. Kaip sakoma toje frazėje „an apple a day keeps the doctor away („Vienas obuolys per dieną ir nereiks jokio gydytojo“ – liet.).
Jie mums reikalingi dėl vitaminų gausos, ląstelienos ir skaidulų“, – pasakoja G. Brokienė.
Nereikėtų vengti produktų iš parduotuvės
G. Brokienė teigimu, reikėtų rinktis šviežius ir savo paties ar ūkininkų soduose užaugintus vaisius ir daržoves. Tačiau žiemą tai padaryti sudėtinga, todėl bene vienintelis pasirinkimas – apsipirkti prekybos centruose. Nors daugelis galvoja, kad parduotuvių lentynose esantys vaisiai ir daržovės nėra tokie naudingi, pašnekovės teigimu, šių produktų nereikėtų nuvertinti.
„Aš visada agituoju vartoti mūsų pačių užsiaugintą produkciją, tačiau nesu linkusi į kraštutinumus. Niekada nesakau, kad visą asortimentą reikėtų susipirkti tik ekologiškų prekių parduotuvėse, kas pastaruoju metu yra labai madinga.
Daržoves ir vaisius galima pirkti ir prekybos centruose. Tik turėtume žinoti, kad kalbant apie vaisius, daugelis jų, natūralaus cukraus (fruktozės) kiekiu, yra kaip desertas.
Pavyzdžiui, koks nors arbūzas ar mangas – jie yra tikrai labai saldūs ir pasižymi aukšta glikeminiu indeksu – teigia ji.
Vaisių ir daržovių sultys – ne pats geriausias pasirinkimas
Daugelis žmonių pamėgo iš trintų vaisių gaminamus kokteilius – glotnučius (smoothie – angl.). Tačiau, pasak Gretės, glotnučiai ir įvairios sultys nėra pats sveikiausias produktas, todėl nereikėtų galvoti, kad išgėrus sulčių, gaunate tos pačios naudos lyg suvalgę vaisių ar daržovių.
„Iš tikrųjų labai daug kas nežino, kad sultys, nesvarbu ar jos pirktos parduotuvėje, ar namų gamybos spaudimo yra priskiriamos pridėtiniam cukrui. Vaisiai yra sumalami geležtėmis, išspaudžiami netenka skaidulų, ląstelienos, kas veikia lyg blokas greitam cukraus įsisavinimui, lieka tik skystis.
Įprastai sulčiaspaudės yra geležinėmis geležtėmis, o geležis naikina vitaminą C. Be to, dėl šios priežasties visada patariama obuolį pjaustyti plastikiniu peiliu.
Suprantu, kad išsispausti sultis iš penkių obuolių ir jas išgerti, yra daug lengviau nei vienu kartu suvalgyti penkis obuolius, bet tai yra visiškai nelyginami dalykai“, – sako G. Brokienė.
„Norėčiau žmonėms palinkėti naiviai netikėti tokiais dalykais – įvairiomis sulčių ar kokteilių dietomis. Žinoma, nieko nenutiks, jeigu kartą į savaitę išgersite daržovių ar vaisių sulčių, bet tai jokiu būdu nelyginama su tikra daržove ar vaisiumi, kuriuos mes sukramtome ir skrandis turi ką veikti, turi masę, kurią reikia virškinti, ir ji kiaurai neprabėga mūsų virškinamuoju traktu“, – priduria ji.
Ar sveika valgyti sriubą?
Žiemą nepakeičiamu patiekalu daugeliui tampa sriuba – šis maistas sušildo, o jo pagaminimas nereikalauja daug laiko ir pastangų. Tačiau, kad sriuba ne visada yra vertingas ir būtinas patiekalas:
„Sriuba tokiu atveju, kai joje yra daržovės, supjaustytos gabaliukais, kažkiek apvirtos sultinyje, su žuvimi kokia nors ar mėsa, yra puikus patiekalas. Tik reikėtų įsivertinti, kad tai yra kaip atskiras patiekalas, nes daugelis lietuvių yra įpratęs kavinėse užsisakyti sriubą ir dar karštą patiekalą.
Aš sriubą vertinčiau kaip atskirą patiekalą. Sriuba turėtų būti troškinio pavidalu, o ne visiškai skysta ir palaida. Sriubos yra gerai tokiu pavidalu, kai yra ką kramtyti.
Kalbant apie trintas sriubas, jos yra tas pats kas sultys. Dažnai žmonės nežino, kad į restoranuose gaminamas trintas sriubas dėl skonio įdedama grietinėlės, riebaus sūrio – visa tai yra kalorijų bomba“, – įspėja G. Brokienė.
Nereikėtų bijoti maisto papildų
Dažnai kyla klausimas, ar organizmui reikalingus vitaminus ir mineralus turėtume gauti su maistu ar vis dėlto reikėtų vartoti ir maisto papildus? G. Brokienės teigimu, prieš vartojant maisto papildus, reikėtų būtinai pasitarti su šeimos daktaru, vaistininku ar kitu kvalifikuotu specialistu, galbūt net atlikti reikiamus tyrimus ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta jūsų organizmui.
Kaip vienus svarbiausių, norint sustiprinti imunitetą, G. Brokienė išskiria vitaminą C bei omega-3 rūgštis.
„Jeigu mityba nėra subalansuota, reikėtų vartoti omega-3 rūgščių papildus, kadangi omega-3 galime gauti tik su maistu, organizmas pats jų pasigaminti negali. O su maistu šių medžiagų galime gauti valgydami riebiąsias žuvis, įvairias sėklas.
Taip pat profilaktiškai būti geriamas vitaminas C. Jis yra vandenyje tirpus vitaminas, todėl jo perdozuoti neįmanoma, nes jo perteklius pasišalina su šlapimu. Ir, kas be ko, mūsų lietuvių organizmams labai reikalingas vitaminas D“, – sako G. Brokienė.
Taip pat imuniteto stiprinimui ji rekomenduoja vakarais gerti imbiero arbatą su citrina, nepamiršti vartoti česnako, naudoti jį kaip prieskonį daugeliui patiekalų gardinti. Ir, žinoma, nepamiršti kitų, imunitetą stiprinančių, priemonių, – sporto, organizmo grūdinimo ežere, pirčių malonumų.
