Šis elektroninis nusikaltimas buvo įvykdytas tarp Islandijos ir Lietuvos valstybių. Nors nėra įrodymų, kad sukčius yra Lietuvos respublikos pilietis, tačiau banko sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, buvo lietuviška.
„Pirmą kartą su šiuo asmeniu susipažinau socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Jo įrašas mane labai sujaudino. Šuo buvo gražus, iš karto jį įsimylėjau“, – pasakoja Katarzyna.
Ji pati kaip tik ieškojo naujo keturkojo draugo po to, kai neteko savo mylimo augintinio: „Maniau, kad esu idealus žmogus jai, kad galėčiau suteikti jai visą savo meilę ir saugius namus.“
Staigi skuba ir spaudimas priimti sprendimą
Katarzyna pasakoja, kad jai nekilo jokių abejonių dėl skelbimo nuoširdumo ir siųstų šuns nuotraukų. Taip pat sukčius rašė be klaidų.
„Vienintelis dalykas, kuris kėlė įtarimų, buvo tai, kad jis šunį atiduoda nemokamai, nes paprastai Islandijoje už šunį reikia kažkiek sumokėti. Žmonės neatiduoda nemokamai, nebent yra labai geri. Būtent taip ir maniau, kad jis yra toks, bet išaiškėjo kitaip“, – pabrėžia nukentėjusi.
Iš pradžių pokalbis vyko labai sklandžiai bei truko dvi dienas. Nukentėjusios teigimu, šuns savininkas nuoširdžiai apsidžiaugė dėl šuns perėmimo. Tokiu dažnu būdu sukčiai manipuliuodami įgyja žmonių pasitikėjimą ir lengviau apgauna.
„Jis man sakė, kad aš puikiai tinku šiam šuniui ir šuo man, kad jaučia, jog tai jos amžini namai ir kad puikiai sutarsime. Ketinome susitikti kartu su jo ir mano šunimi, kad pamatytumėme, ar jie vienas kitam patiktų.
Kadangi savo šuniui teikčiau pirmenybę, jei jie vienas kitam nepatiktų, pasakiau, kad tokiu atveju jos neimsiu“, – pasakoja šunų mylėtoja.
Katarzyna ir sukčius susitarė dėl susitikimo, kad Katarzynos šuo galėtų susipažinti su naujuoju augintiniu, tačiau kitą dieną vyras netikėtai pranešė, kad jo darbo grafikas pasikeitė ir jis turės skubiai išvykti į reisą.
„Kitą dieną jis pasakė, kad yra pasiruošęs ją išsiųsti man anksčiau, nes turi išvykti anksčiau, nei planavo. Ir aš sakau, gerai, o jei tu ją atsiųsi ir šunys nepamėgs vienas kito, ką man tada daryti?
Tada jis mane užtikrino, kad tokiu atveju galėsiu surasti jai naujus namus. Tačiau sukčius buvo įsitikinęs, kad šunys vienas kitam patiks.
Jis teigė, kad viską organizavo per „Animal Transport Agency“ (ATA) ir kad šuo bus pristatytas iki mano namų slenksčio“, – prisimena Katarzyna.
Netrukus ji gavo tariamą oficialų laišką iš ATA, kuriame buvo nurodyta, kad šuo paruoštas kelionei, tačiau reikia sumokėti 255,29 eurus už transportavimo išlaidas.
„Aš pasirinkau mokėjimo būdą „Apple Pay“, bet jokio patvirtinimo. Tada parašiau jam dar kartą. Jis sakė, kad išsiaiškins, jų paklaus. O tada paaiškėjo, kad tai kaina be narvo, jei noriu, kad šuo keliautų su narvu ir žaislais, reikia papildomai sumokėti dar 220 eurų“, – sako ji.
Mokėjimai nesibaigė. Po kiek laiko vyras informavo, kad kyla problemų su šuns pasu ir reikia dar 170 eurų: „Jis spaudė mane – jei dabar neišsiųsiu pinigų, šuo liks neišsiųstas ir vienas šaltame automobilyje.“
Galiausiai, kai tariamas siuntimas vėlavo jau valandą, sukčius pareikalavo dar 150 eurų. Tik tada Katarzyna suprato, kad kažkas negerai.
„Išgyvenau didžiulį šoką. Tai buvo didžiulė suma, kurią jau buvau pervedusi. Praradau savo sunkiai uždirbtus pinigus iš dviejų darbų. Negalėjau patikėti, kad kažkas galėjo taip pasinaudoti mano meile šunims“, – pasakoja ji.
Pasak Katarzynos, ATA elektroniniai laiškai atrodė profesionalūs, parašyti taisyklingai, be gramatinių klaidų, kas dažnai pasitaiko sukčiavimo atvejais:
„Tik viename elektroniniame laiške trūko pervežimo duomenų. Ten buvo klaida. Ir tame pačiame „Facebook“ įraše buvo parašyta, kad jai šeši mėnesiai. O elektroniniame laiške – kad jai keturi mėnesiai.“
Policijos neveiklumas
Kai C. Houston užblokavo Katarzyną, ji suprato, kad buvo apgauta ir išgyveno didžiulį šoką, nes buvo pervedusi nemažą sumą:
„Praradau savo sunkiai uždirbtus pinigus iš dviejų darbų. Pagalvojau, kaip kažkas galėjo šitaip pasinaudoti mano meile šunims ir pačiu šunimi.
Buvau atskridusi iš Lenkijos į Islandiją užsidirbti pinigų, nes esu kilusi iš skurdžios šeimos, man svarbus kiekvienas centas. Retkarčiais siunčiu pinigus į Lenkiją savo šeimai, kad jai padėčiau.
Esu neturtinga studentė, bet noriu padėti savo šeimai, nes ją myliu ir kai pagalvoju, kiek daug kitų neturtingų žmonių jis taip apgavo, žiauru.“
Kai Katarzyna kreipėsi į Islandijos policiją, ji tikėjosi bent jau pagalbos atsekti sukčius, tačiau pareigūnai aiškino, kad nieko negali padaryti.
„Jie sakė, kad 95 proc. tokių atvejų baigiasi niekuo. Kad labai sunku susekti užsienio sąskaitas, kad tai užtruks ilgai. Jie net nepasakė, kad dėl manęs susisieks su banku ar Lietuvos policija.“
Registruota daugiau kaip 3000 sukčiavimo atvejų
Lietuvos policija taip pat pripažįsta, kad sukčiavimų mastas yra didžiulis. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pažymi, kad per 2024 m. Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 3000 sukčiavimo atvejų.
„Sukčiai išnaudoja visas priemones lėšoms išvilioti, tame tarpe siūlant neegzistuojančias dovanas, paslaugas, pirkinius, teikiant suklastotas nuorodas ir prašant asmens duomenų“, – teigia jis.
Pasak R. Matonio, informacija apie lėšų judėjimą su užsienio valstybėmis yra apsikeičiama tik teisės aktų nustatyta tvarka.
„Tai reiškia, kad užsienio teisėsaugos institucijos turi kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Lietuvos institucijas, kad būtų gauti duomenys apie lėšų judėjimą.“
Jis taip pat pabrėžia, kad finansų įstaiga, kurioje buvo atidaryta sąskaita, yra legaliai registruota Lietuvoje, tačiau tai dar nereiškia, kad nusikaltimą vykdė būtent Lietuvos piliečiai.
Tapo atsargesnė
Po šios skaudžios patirties Katarzyna tapo daug atsargesnė.
„Dabar nebe taip pasitikiu internetu ir žmonėmis. Labiau stebėsiu viską. Ir nebepasitikėsiu skelbimais „Facebooke“ ir užsienio bankais“, – pripažįsta ji.
Nukentėjusi taip pat turi svarbią žinutę visiems:
„Jei tapote sukčių auka, noriu, kad žinotumėte, jog esate ne vienas ir tai neapibūdina jūsų kaip žmogaus. Sukčiai medžioja patiklius žmones, bet svarbiausia yra neprarasti pasitikėjimo savimi ir ieškoti pagalbos.“
Ši istorija – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip sukčiai išnaudoja žmonių geranoriškumą ir meilę gyvūnams. „Po keturių dienų jis vėl paskelbė įrašą kitoje grupėje. Jie nesustoja“, – sako Katarzyna.
Ji pataria išlikti budriems, tikrinti informaciją ir niekada nesiųsti pinigų nepažįstamiems asmenims. Tik taip, nukentėjusios manymu, galime apsisaugoti nuo panašių istorijų pasikartojimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
