„Kolumbijoje susipažinau su viena lietuve, mes įsimylėjome. Kurį laiką kartu gyvenome ten, tačiau ji Kolumbijoje nesijautė labai gerai dėl darbo, kurį jai teko dirbti, mat ji turėjo kitokią profesiją. Tad ji man pasiūlė vykti į Lietuvą. Aš pagalvojau ir apsisprendžiau atvykti. Aš turiu daug draugų iš įvairių pasaulio kraštų, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, ir galiu pasakyti – kad vyrai į Lietuvą atvyksta dėl moterų. Jos tarsi „pagrobia“ juos“, – tv3.lt linksmai pasakojo H. Caicedo.
Hugo Kolumbijoje dirbo aktoriumi – baigė teatro studijas ir sėkmingai darbavosi šioje srityje. Vyras pasakoja, kad prieš atvykstant į Lietuvą, su Bogotos švietimo sekretoriatu netgi turėjo sutartį, kuri jam būtų užtikrinusi darbo vietą iki gyvenimo galo – dėl to apsispręsti, ar vykti į Lietuvą, jam buvo sunku – tačiau meilė visgi atgynė vyrą čia.
„Pirmas įspūdis atvykus į Lietuvą buvo stiprus – man nebuvo lengva. Mane šokiravo tas naujas kontekstas, kuriame turėjau gyventi. Atvykau žiemą, nekalbėjau nei lietuviškai, nei angliškai. Užtrukau 8 mėnesius, kol adaptavausi: aš nuolatos žiūrėdavau filmus anglų kalba, susitikinėdavau su žmonėmis, kad pabendraučiau angliškai – ir visa tai užtrunka. Man buvo labai sunku, kad negalėjau išsakyti, ką norėjau, jaučiausi tarsi paliktas užribyje. Na, bet tas etapas praėjo“, – pasakojo Hugo.
Įsidarbino nemokėdamas anglų
Tuomet kolumbietis susipažino su vienu brazilu, kuris jam pasiūlė dirbti vienoje lietuviškoje įmonėje (minėti vardo Hugo nenorėjo).
„Manau, kad gyvenimas ar Visata žmogų pastato į tokią situaciją ir tokiu metu, kada jam ten ir reikia būti. Mano gyvenime viskas taip ir buvo: sutikdavau žmones, kurie man atverdavo duris į tolesnes veiklas ir nuostabius patyrimus. Dėl to aš dabar ir esu čia“, – pasakojo jis.
Hugo sako, kad darbo pokalbyje dėl eksporto vadybininko pareigų jis kalbėjo prancūziškai – mat dar nebuvo įgudęs anglų kalboje. Tačiau darbas reikalavo anglų kalbos žinių.
„Mergina iš žmogiškųjų išteklių man pasakė: „Hugo, tavo profilis labai įdomus, bet problema yra ta, kad nekalbi angliškai, o kompanijoje viskas vyksta anglų kalba“.Tuomet aš jiems pasiūliau, kad, jeigu jie man duos darbą, aš per tam tikrą laiką išmoksiu anglų kalbą. Neilgai trukus jie man paskambino ir pasikvietė dirbti pas juos. Be to, dar ir pasiūlė anglų kalbos mokytoją“, – pasakojo kolumbietis.
Vyras sako, jog džiaugėsi šita galimybe dirbti verslo pasaulyje, jo rezultatai buvo geri, tačiau po kurio laiko įmonės reikalavimai ėmė augti, Hugo ėmė jausti spaudimą ir po dviejų metų darbo patirties šioje įmonėje jis nutarė išeiti.
Įgyvendina savo svajonę
Tad išėjęs iš darbo Hugo suprato, kad pats metas jam įgyvendinti seniai puoselėtą idėją – panaudojant teatrą mokinti vaikus ispanų kalbus. Vyras parašo projektą.
„Su šiuo savo projektu vaikštau po vaikų darželius ir kitas panašias vietas ir iš vieno darželio man paskambino. Taip praėjusį rugsėjį pradėjau dirbti su vienu edukaciniu projektu lietuvių vaikams, kuris man labai patinka – vadinasi „Mažųjų valdos“.
Ten sukuriama erdvė, kur vaikai išmoksta ispanų kalbos per žaidimą, spontaniškumą, dinamiką. Jie žaidžia, bendrauja su manimi, išreiškia savo kūrybingumą ir kartu mokosi kalbos – su manimi jie mokosi ispanų, o su kitais mokytojais – ir lietuvių, anglų. Man šis darbas labai patinka“, – pasakoja kolumbietis.
Vaidina lietuviškuose filmuose
Hugo taip pat Lietuvoje yra užsiregistravęs aktorių agentūrose ir šit jį pastebėjo režisierius Emilis Vėlyvis.
„Pas Emilį buvau dviejuose kastinguose, kuriems specialiai pasiruošiau. Režisieriui labai patiko tai, ką pamatė, jis buvo nustebęs – mat aš turėjau padaryti pakistaniečių akcentą anglų kalba. Aš ties tuo dirbau, žiūrėjau video, o kastinge buvau puikiai pasiruošęs. Tad filme gavau mažytę rolę, kuri ir man labai patiko, ir taip pat sulaukiau daug pagyrimų iš aplinkinių, kad aš ten puikiai tinku“, – kalbėjo kolumbietis.
Po sėkmingo pasirodymo filme, Hugo ėmė vystyti dar kelis aktorinius projektus – su jaunais menininkais Žilvinu Daniu ir Jokūbu Bateika.
Santykiai su lietuviais
Su savo mylimąja, dėl kurios atvyko į Lietuvą, Hugo išsiskyrė po pusantrų metų gyvenimo Lietuvoje. Visgi kolumbietis nutarė negrįžti į tėvynę.
„Pagalvojau, kad būtų labai kvaila išvykti, kuomet jau pradėjau kurtis gyvenimą Lietuvoje, kada jau adaptavausi, kada jau jaučiausi laimingas, gyvas, skleidžiau gerą energiją. Tad likau čia“, – pasakoja Hugo.
Imigrantas pasakoja, kad jis niekuomet nėra turėjęs konfliktų su lietuviais, jo nebuvo užkabinę nacionalistai – nors tokių istorijų jis ir girdėjo iš kitų užsieniečių, bet jam nieko panašaus nebuvo atsitikę.
„Kai kurie žmonės sako, kad lietuviai rimti, sausi, šalti, tačiau aš sakau, kad čia taip yra, čia tokia kultūra, čia tai normalu. Man lietuviai neatrodo nei šalti, nei dar kokie – jų tokia kultūra. Aš čia neteisiu, o priimu, kad yra būtent taip. Man patinka ši kultūra. Žmonės yra labai nuoširdūs. Lietuviai nepuola su tavim draugauti iškart – jie tai daro po mažu, tačiau ateina momentas, kai jie tau atveria širdį, ir tuomet būna labai gražu“, – kalba užsienietis.
Protingos, stiprios ir gražios lietuvės
Šiuo metu kolumbietis neturi antros pusės. Vyras sako, kad vis tiek jaučiasi laimingas, tačiau prisipažįsta, kad moters jam trūksta.
„Aišku, visuomet trūksta moters, tačiau aš pradedu suprasti, kad, kuomet dirbu, man reikia labai daug laiko sau. Tad turiu rasti žmogų, kuris tai suprastų. Kalbant apie lietuvių moteris, jos yra labai gražios, taip pat – protingos. Mano buvusi mergina yra labai protinga ir labai stipri. Moterys čia tikrai stiprios, daug pakelia, daug ištveria, yra pasišventusios darbui.
Lankiausi ir lietuviškame kaime, mačiau, kaip moterys, močiutės, ten dirba. Jos tylios, tačiau dirba labai daug. Man atrodo, kad moterys Lietuvoje net stipresnės savo vidumi už vyrus. Vyrai pasižymi tokia grubia, fizine jėga, o moterys – vidine. Lietuvoje yra daug moterų lyderių – juk ir prezidentė jūsų moteris“, – kalba Hugo.
Vienos moters negana
Kolumbietis pasakoja, kad jo santykiai su mama yra labai gerai ir labai stiprūs. Jis labai ją gerbia, nes ši užaugino šešis vaikus.
„Mano mama labai stipri, užauginti šešis vaikus nėra lengva. Dabar mes visi turime labai gražų santykį, mylime vienas kitą – ir visa tai yra nuopelnas mano mamos, kuri jungia šeimą. Mano tėtis buvo truputį kaip aš – jam labai patinka moterys. Jis nebuvo ištikimas mano mamai, tačiau jie iki šiol gyvena kartu. Tuos tėvo genus, manau, turiu ir aš – negaliu būti tik su viena moterimi (juokiasi – red.), man tai labai sunku... Tačiau aš moterims tai tiesiai ir pasakau, nebandau nė vienos apgauti. Ir visgi aš su tuo dirbu, bandau rasti tame balansą ir manau, kad pirmas žingsnis, norint išgydyto savo ydą, yra ją pripažinti“, – kalba Hugo.
Atrado savo vietą
Kolumbietis sako, kad Lietuvoje jaučiasi atradęs sau vietą – čia jis gali skleistis, atrasti, kas jis iš tikro yra ir dėl to jis jaučiasi labai laimingas. Be to, kolumbietį žavi ir lietuviška gamtos ramybė.
„Gražiausia, kas man yra nutikę Lietuvoje – tai pasivaikščiojimai gamtoje, kuomet jaučiu tą jos grožį, natūralumą ir ramybę“, – reziumuoja Hugo.
